Pasikeitus sezonams ir artėjant šaltajam metų laikui, žiniasklaidoje ir artimoje aplinkoje vis dažniau išgirstame apie peršalimo, gripo ir koronaviruso atvejus. Iš pirmo žvilgsnio šias ligas sieja panašūs požymiai, tačiau esminiai skirtumai lemia jų eigą ir gydymą.
Apie tai, kaip atskirti virusus ir nuo jų apsisaugoti, kalbėjomės su Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnybos gydytoju ir mokymų specialistu Emiliu Atie.
Virusas gali atsirasti per naktį
Ar esate patyrę situaciją, kai kupini energijos iš vakaro planavote savaitgalį, o kitą rytą pabudote jausdami gripo simptomus? Taip nutinka todėl, kad gripo virusas labai greit dauginasi ir stipriai paveikia žmogaus imuninę sistemą, o ši ima kovoti su infekcija. Kai tik virusas įsitvirtina, imunitetas pradeda aktyviai gintis, todėl žmogus staiga pajunta visą ligos „smūgį“ – temperatūrą, silpnumą, galvos ar raumenų skausmus.
Peršalimas neužpuola taip staigiai. Tai labai lokalus susirgimas, kurio simptomai atsiranda palaipsniui, pradedant nosies užgulimu ir čiauduliu.
COVID-19 gali atrodyti kaip paprastas peršalimas. Skiriamasis jo simptomas – kvapo ar skonio praradimas, kartais net viduriavimas, ilgesnė eiga su vis kitais simptomais.
Visi šie virusai mėgsta „apsimesti vienas kitu“, todėl negalima remtis vien simptomais. Kiekvienas pacientas – skirtingas ir tai, kaip liga žmogui pasireiškia, priklauso nuo jo amžiaus, ligų istorijos, mitybos ir daugybės kitų faktorių, todėl atskirti virusus yra gana sunku.
„Šios visos trys ligos dažniausiai prasideda labai panašiai. Neretai žmogui atrodo, kad „paprasta sloga, peršalau ir tiek“, bet skirtumai vis dėlto egzistuoja ir jie gana svarbūs, turėtume į juos atkreipti dėmesį“, – sakė gydytojas E. Atie.
Simptomai panašūs, eiga ir gydymas skiriasi
Peršalimą sukelia rinovirusai ir kiti „nekalti“ virusai, kuriems nosies mikroflora yra geriausia terpė gyventi. Todėl pirmi jaučiami simptomai yra nosies užgulimas, čiaudulys, sloga, lengvas gerklės perštėjimas. Peršalus retai karščiuojama, jaučiamas raumenų skausmas ar bendras silpnumas.
„Gydysiesi ar ne, peršalimas praeis per 5–7 dienas. Kita vertus, neretai jis apie save primena kur kas ilgiau. Svarbu atsiminti, kad peršalimas retai paguldo į ligos patalą. Tai labiau erzinanti būsena, su kuria reikia susigyventi“, – kalbėjo gydytojas.
O gripas yra visai kas kita – atsiranda kone pernakt, lydi aukšta temperatūra, dažnai aukštesnė nei 38,5 °C, stiprus raumenų ir sąnarių, galvos, neretai ir nugaros skausmas, jaučiamas stiprus silpnumas ir sausas kosulys. Priešingai nei peršalimo atveju, nosies sudirgimas sergant gripu būna retai.
GMP tarnybos gydytojas akcentuoja: nepaisant to, kad ūmi gripo fazė taip pat kaip ir peršalimo trunka 5–7 dienas, liekamieji simptomai, silpnumas gali tęstis net kelias savaites. Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad gripas gali sukelti rimtų komplikacijų. Ypač vaikams, senjorams, žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis.
Viruso COVID-19 eiga yra nenuspėjama, simptomai gali būti labai įvairūs – nuo visiškai jokių iki itin sunkių. Lengviausiai virusą nuo gripo atskirti padeda greitieji testai.
„Dažniausiai jaučiamas karščiavimas, sausas kosulys, nugaros skausmas, nuovargis. Virusas mutuoja, todėl skonio ar kvapo praradimas nebėra toks specifinis ir visuomet jaučiamas simptomas. Taip pat galimas gerklės skausmas, sloga, o, jei liga eina sunkiai, – ir dusulys, kvėpavimo funkcijos nepakankamumas.
Lengva viruso forma praeina per 1–2 savaites, sunkesnė – ilgiau. Kai kuriems žmonėms išsivysto vadinamasis „ilgasis COVID“ – būklė, kai simptomai užsitęsia kelias savaites ir ilgiau“, – apie didžiulį pėdsaką žmonijos sveikatos istorijoje palikusį virusą kalbėjo specialistas.
Koronavirusas aktyvus ir šiandien
Dirbdamas GMP, gydytojas E. Atie dažnai išgirsta pasakymų, kad koronaviruso nebėra, kad jis mutavo į paprastą peršalimą, ir skuba juos paneigti sakydamas: „Deja, šis virusas vis dar yra ir gyvena tarp mūsų, tik mes jau išmokome gyventi su juo.“
Skirtingais pandemijos laikotarpiais pastebėta ir tirta skirtinga COVID-19 simptomatika. Prasidėjus pandemijai, 2020 metais, dominuojantys simptomai buvo aukšta temperatūra, sausas kosulys, skonio ir kvapo praradimas. Procentiškai daugiau atvejų buvo sunkių, su sunkiu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu. Tuo metu dar nebuvo skiepų, kurie padėtų kontroliuoti dar nepažįstamą infekciją.
„Vėlesnės – delta koronaviruso atmainos simptomai panašūs, tačiau rečiau fiksuoti skonio ir kvapo praradimai. Ši atmaina pareikalavo daug žmonių jėgų: daugelis pacientų sirgo rimčiau, dažniau reikėjo gydymo ligoninėse, buvo daugiau komplikacijų. Be to, jaučiami simptomai neretai užsitęsdavo ilgiau. Tam turime net naują terminą – pokovidinis sindromas. Vieni pacientai pasveikdavo greičiau, kitiems dar mėnesių mėnesius išliko liekamieji viruso reiškiniai, deja, bet buvo ir nemažai mirčių“, – dėstė gydytojas.
Ne tas pats, kas peršalimas
2022–2025 metais Lietuvą pasiekė naujausios atmainos, Omikron ir kitos, jau įsibėgėjo vakcinacija, simptomai tapo lengvesni ir labiau primenantys peršalimą: kosulys, čiaudulys, galvos skausmas, nuovargis, sloga. Viruso eiga daugeliui švelnesnė, bet lygiai taip pat pavojinga rizikos grupės žmonėms kaip ir anksčiau. Stacionarizavimo atvejų sumažėjo, dažniau sergama namuose.
„Bėgant metams virusas vis labiau primena peršalimą, tačiau tai jokiu būdu nėra tas pats. Net šiltuoju metų laiku turėjome sergančiųjų šio viruso infekcija, kuriems reikėjo gydymo intensyviosios terapijos skyriuose. Ir tai tik įrodo, kad virusas vis dar gyvena tarp mūsų ir neleidžia apie save pamiršti“, – sakė E. Atie.
Greitieji testai padeda apsaugoti save ir kitus
Pasikeitus metų laikams ir grįžus į uždaras erdves, susidaro puikios sąlygos plisti virusams. Jausdami bet kokius simptomus, žmonės gali atlikti COVID-19 ir gripo testą, pasitikrinti ir apsaugoti ne tik save, bet ir kitus.
Visuomenėje pastebima nuomonė, kad, lyginant su pandeminiu laikotarpiu, koronaviruso testas yra nebeaktualus ir nebereikalingas, tačiau minėti testai medicinos personalui – ypač svarbūs ir veiksmingi.
„COVID-19 ir gripo testai padeda atskirti šias ligas nuo kitų, visai nesusijusių infekcijų, o tai lemia tolimesnį paciento gydymo kelią. Gripo testas rizikos grupės žmonėms: vyresniems, turintiems daug lėtinių ligų, vaikams su nusilpusia imunine sistema – naudingas tuo, jog kuo greičiau bus pradėtas gydymas, tuo geriau ji bus kontroliuojama ir lengviau išgydoma. Laiku pradėjus gydymą, mažėja ir komplikacijų rizika“, – akcentavo gydytojas.
Geriausi gydymosi namuose principai – poilsis, ramybė ir lovos režimas. Žmogaus organizmas pradeda kovoti su virusais, kai pajaučia ramybę.
Karščiuojant organizmas prakaituoja, kvėpavimas padažnėja, žmogus netenka daug vandens, todėl ne mažiau svarbus yra ir skysčių vartojimas.
Simptomams lengvinti ne ilgiau nei 5–7 dienas galima naudoti pastiles gerklei, nosies lašus ir antipiretikus. Rekomenduojama laikytis gydytojo paskirto gydymo ir be paskyrimo nevartoti antibiotikų.
Atkreipkite dėmesį į rankų plovimo instrukcijas
„Mėgstu sakyti, kad geriau užkirsti ligai kelią nei ją gydyti“, – šypsojosi E. Atie.
Jis primena, jog visų ligų prevencijai labai svarbi tinkama rankų higiena, dažnas plovimas muilu ar dezinfekcija – virusai gyvena ant rankų daug ilgiau, nei norėtume. Kone kiekvienoje įstaigoje prie vandens galima rasti instrukcijas, kaip tinkamai nusiplauti rankas, tačiau dažnai į jas yra numojama ranka.
„Visada pradėkime nuo savęs. Susilaikykime nuo ėjimo į bendras erdves, jausdami bet kokius simptomus. Jei eiti būtina, dėvėkime medicinines veido kaukes, laikykimės atstumo, plaukime rankas. Nepamirškime organizmo stiprinti iš vidaus, sveikai maitintis, stiprinti imunitetą, gerai išsimiegoti, daug judėti, vartoti paskirtus vitaminus, vartoti daug skysčių. Svarbu ir tinkama apranga, nes, nors šaltis ligos ir nesukelia, bet sušalęs žmogus imlesnis virusams. Gripui ir koronaviruso infekcijoms turime efektyvią prevencijos priemonę – skiepus. Virusų prevencijai ypač svarbus ir veiksmingas yra patalpų vėdinimas, nes koronavirusas plinta oro lašeliniu būdu“, – „Santarvei“ sakė specialistas.
Skiepytis nuo gripo reikia prieš kiekvieną sezoną
Gripui kiekvienais metais rekomenduojama nauja vakcina, nes virusas nuolat mutuoja, todėl skiepytis reikia prieš kiekvieną sezoną, ypač vyresniems žmonėms, mažiems vaikams, visiems, turintiems nusilpusį imunitetą, nėščiosioms. Vakcinoje esantys baltymai skatina imuninę sistemą ir negali sukelti infekcijos ar ligos.
„Verta prisiminti ir kosulio-čiaudulio etiketą – į alkūnę, o ne delną. Kartais net maži poelgiai gali išgelbėti daug gyvybių“, – sakė E. Atie.