Aukštaitijos nacionalinis parkas įkurtas kalvotoje ir miškingoje Rytų Lietuvos teritorijoje, maždaug 100 km atstumu į šiaurę nuo Vilniaus, trijų administracinių rajonų – Ignalinos, Utenos ir Švenčionių – sandūroje.

Tai antras pagal plotą nacionalinis parkas Lietuvoje. Jo teritorija siekia 40,5 tūkst. ha, 15,5 proc. teritorijos užima vandenys, 70 proc. – miškai. Aukštaitijos nacionalinio parko direkcija įsikūrusi Palūšėje.
Nacionalinis parkas buvo įkurtas siekiant išsaugoti bei atkurti Aukštaitijos etnokultūrinės srities gamtinius ir kultūrinius savitumus bei juos tausojančiai naudoti. Tai ežerų kraštas, kur tyvuliuoja 126 ežerai ir ežerėliai. Didžiausias ežeras yra Kretuonas – 829 ha. Tauragno ežeras yra giliausias ne tik parke, bet ir Lietuvoje (gylis – 62,5 m).
Raižytą ir įvairų Aukštaitijos nacionalinio parko reljefą suformavo ledynai, visiškai pasitraukę prieš 14 tūkst. metų. Paskutiniojo apledėjimo metu susidarė ežeringos moreninės aukštumos, o ledyno pakraštį ženklinantis Šiliniškių gūbrys parko kraštovaizdžiui suteikia savitumo ir vilioja turistus.
Dėl savo geomorfologinės praeities Aukštaitijos nacionalinis parkas išsiskiria savo gamtinių sąlygų įvairove. Čia galima atrasti beveik visų Lietuvoje esančių gamtos buveinių ir dirvožemių tipus. Todėl parke auga tiek stepių, tiek tundrų augalija. Čia prieglobstį suranda netgi labai retos nykstančios paukščių ir gyvūnų rūšys.
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos organizuojama konferencija „Pirmasis Lietuvos nacionalinis parkas – vakar, šiandien, rytoj” vyks Vilniaus rotušėje lapkričio 11 d. 16 val. Konferencijoje dalyvaus, parko istoriją prisimins ir apie perspektyvas diskutuos parko steigėjai, mokslininkai, vietos bendruomenės, visuomeninių organizacijų atstovai.

Aplinkos ministerijos inf.