Įtampa, kuri neturi vardo
Situacija pažįstama daugeliui. Nuo spalio anksčiau temsta, prasideda šildymo išlaidos, darbe krūvis prieš metų pabaigą. Namuose sukasi tas pats ratas, artėjant šventėms vis greitėjantis. Rodos, nieko ypatingo nevyksta, tik pečiai labiau įsitempę, esam gerokai irzlesni ir vis pagalvojam apie atostogas, kurios kątik buvo. Žmogus sako: „pavargau“ ir laukia savaitgalio.
Skaičiai rodo, kad tai ne atsitiktinumas. Bendrovės „Baltijos tyrimai“ apklausa parodė, kad psichologinę ar fiziologinę įtampą patiria devyni iš dešimties Lietuvos gyventojų, o kas penktas suaugęs streso būsenoje atsiduria dažnai. Europos darbo sąlygų tyrimas (EWCS 2024) rodo, kad nerimą jaučiančių dirbančiųjų dalis Europos Sąjungoje nuo 2010 m. išaugo nuo 8,6 iki 20,7 proc., o tarp jaunesnių nei 30 metų beveik patrigubėjo. Lietuvos mokytojų apklausoje daugiau nei pusė prisipažino gyvenantys jausdami nuolatinę įtampą.
Įdomiausia, kaip ta įtampa pasireiškia. Mykolo Romerio universiteto tyrimas atskleidė, kad Lietuvos įmonių darbuotojams stresas dažniau prasiveržia fiziniais simptomais nei psichologiniais. Kitaip tariant, lietuvis rečiau pasakys „man neramu“ ir dažniau – „skauda galvą“.
„Aš ne tas žmogus, kuris eis pas psichologą“
Psichologas, platformos „GoTherapy“ bendraįkūrėjas Julius Tilvikas sako, kad žodžio „stresas“ vengimas turi savo logiką.
„Daugelis užaugome su nuostata, kad emocijos yra silpnumo požymis, o apie sunkumus kalbama tik tada, kai jau visai blogai. Todėl žmogus pats sau sako: čia ne stresas, čia tiesiog gyvenimas. Bėda ta, kad kūnas šio skirtumo nemato. Jam vienodai, ar įtampą pavadinsime stresu, nuovargiu ar oro permainomis“, – sako J. Tilvikas.
Pasak jo, dažnai girdima ir kita frazė: „aš ne tas žmogus, kuris eis pas psichologą“.
„Žmonės įsivaizduoja, kad psichologas yra tiems, kurie visai nebesusitvarko. Iš tiesų dauguma ateina būtent todėl, kad kažkaip tvarkosi, bet tai kainuoja per daug jėgų. Konsultacija nėra pripažinimas, kad pralaimėjai. Tai pripažinimas, kad kažką darai dėl savęs. Tai panašiau į apsilankymą pas kineziterapeutą, kai nugarą skauda jau trečią mėnesį“, – aiškina psichologas.
Kada tai jau nebe nuovargis?
Nuovargis praeina pailsėjus. Įtampai, kuri tęsiasi savaitėmis, sumažinti savaitgalio nebeužtenka. Verta atkreipti dėmesį į kelis požymius:
- Miegas: sunku užmigti arba pabundate ketvirtą ar penktą valandą ir nebeužmiegate, nors dieną jaučiatės išsekę.
- Kūnas: įsitempę pečiai ir žandikaulis, dažni galvos skausmai, skrandžio negalavimai be aiškios medicininės priežasties.
-
Nuotaika: smulkmenos erzina labiau nei anksčiau, sunku džiaugtis tuo, kas džiugino.
- Įpročiai: daugiau kavos, alkoholio ar telefono vakarais, mažiau noro susitikti su žmonėmis.
- Mintys: nuolat sukasi tie patys rūpesčiai, sunku išlaikyti dėmesį ties viena užduotimi.
Jei atpažįstate tris ar daugiau iš šių požymių ir jie tęsiasi ilgiau nei mėnesį, tai jau signalas, kad organizmas pats nebesusitvarko.
GoTherapy“ platformoje konsultuojantis psichologas Mantas Gikys sako, kad į pirmą susitikimą žmonės retai ateina su žodžiu „stresas“.
„Dažniausiai girdžiu: nemiegu, pykstu ant vaikų, nebegaliu susikaupti darbe. Arba šeimos gydytojas pasakė, kad viskas tvarkoje, bet man – ne tvarkoje. Per pirmą pokalbį tiesiog aiškinamės, kas vyksta, kas kelia daugiausia įtampos ir kas žmogui jau padėjo anksčiau. Iš pokalbio darosi aišku, kad žmogui visko perdaug, galimai – perdegimas“, – pasakoja terapeutas.
Pasak jo, dėl įtampos ir nerimo besikreipiantiems žmonėms dažnai pakanka kelių ar keliolikos susitikimų. „Tai ne metų projektas. Tikslas yra išmokti atpažinti, kas veda į įtampą, laiku sustoti ir turėti kelis veikiančius būdus iš jos išeiti“, – sako Mantas.
Ką daryti, kai pačiam nebepavyksta
Pirmas žingsnis dažnai nebūna psichologas. Pokalbis su artimu žmogumi, poilsis, miegas ir ramybė – tai specialistai įvardija kaip dažniausiai padedančius būdus. Tačiau jei požymiai nesitraukia, verta žinoti, kokia pagalba yra pasiekiama. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, du trečdaliai žmonių, turinčių psichikos sveikatos sunkumų, pagalbos taip ir nesikreipia. Dažniausiai todėl, kad nežino, nuo ko pradėti.
Nemokamai. Visuomenės sveikatos biurai gyventojams teikia nemokamas psichologinės gerovės paslaugas: streso valdymo ir emocijų atpažinimo užsiėmimus, savitarpio pagalbos grupes. Utenoje tuo rūpinasi Utenos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras. Šeimos gydytojas gali nukreipti į psichikos sveikatos centrą prie poliklinikos. Sunkią akimirką visą parą veikia nemokama emocinės paramos linija 1815.
Mokamai. Privatus psichologas ar psichoterapeutas tinka, kai norite rinktis specialistą patys, derinti laiką pagal save ir nelaukti eilėje. Lietuvoje sukurtoje psichologinės pagalbos platformoje „GoTherapy“ galima peržiūrėti daugiau nei 50 patikrintų psichologų ir psichoterapeutų profilius, matyti jų patirtį, kainą ir laisvus laikus, o susitikti internetu arba gyvai. Mažesniame mieste nuotolinė konsultacija turi dar vieną pranašumą: specialistas gali būti iš kito miesto ir nepažinoti nei jūsų, nei jūsų aplinkos.
„Žmonėms svarbu žinoti ne tik kur kreiptis, bet ir kiek tai kainuos bei kiek užtruks. Kai šie dalykai matomi iš anksto, pirmą žingsnį žengti lengviau“, – sako J. Tilvikas.
Įtampa, kuri trunka mėnesius, nėra nei charakterio bruožas, nei rudens savybė. Tai signalas, kurį kūnas siunčia tol, kol jį išgirstame. Pavadinti jį tikruoju vardu jau yra pusė kelio.
„Utenos dienos“ skaitytojams
Pirmajai konsultacijai „GoTherapy“ platformoje – 10 Eur nuolaida su kodu UTENA10. Apsilankykite gotherapy.lt, pasirinkite specialistą bei laiką ir įveskite kodą prieš apmokėdami.
Šaltiniai
1 „Baltijos tyrimai“ apklausa, cituojama darbe „Stresas ir jo įtaka pedagoginiam darbui“ (MRU): https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/43925
2 Cottini E., Ghinetti P., Lavoce.info, 2026 (EWCS 2024 duomenys): https://www.ilfattoquotidiano.it/2026/06/24/salute-mentale-lavoratori-ansia-europa-notizie/8417371/
