Pasibaigęs daugiabučių modernizavimo kvietimas atskleidė aiškią tendenciją – vis daugiau gyventojų ryžtasi atnaujinti savo būstą. Per daugiau nei pusantrų metų Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) sulaukė daugiau kaip 850 paraiškų, kurių bendra vertė siekia beveik 267 mln. eurų. Tai didžiausias iki šiol pasiektas rezultatas, rodantis poreikį didinti energinį efektyvumą ir gerinti gyvenimo kokybę.
Regionai neatsilieka nuo didmiesčių
Planuojama, kad įgyvendinus suplanuotus modernizavimo projektus bus atnaujinta beveik 1,5 mln. kv. m daugiabučių ploto. Nors daugiausia paraiškų pateikta Vilniuje (166) ir Kaune (110), aktyvumas vis ryškiau matomas ir kituose miestuose. Klaipėdoje pateiktos 39 paraiškos, Telšiuose – 30, Panevėžyje – 29, Ukmergėje ir Kėdainiuose – po 28, o Utenoje renovacijos siekia 13 daugiabučių gyventojai.
APVA Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus vadovė Aušra Bartkevičienė sako, kad tokie skaičiai atspindi ilgalaikį požiūrio pokytį. „Šio kvietimo rezultatus vertiname labai teigiamai – sulaukėme rekordinio paraiškų skaičiaus. Manau, tam įtakos turi aktyvūs gyventojai, administratoriai, savivaldybių prisidėjimas įvairiais paskatinimais. Be to, padeda ir geri modernizuotų daugiabučių pavyzdžiai kaimynystėje – juos matydami žmonės lengviau apsisprendžia ir patys pradėti renovacijos procesą“, – sako ji.
Sprendimai, kurie tampa kasdienybe
Šis kvietimas atskleidė, kad gyventojai dar dažniau nei iki šiol renkasi sprendimus, susijusius su atsinaujinančia energija. Saulės elektrinės, saulės kolektoriai vandeniui šildyti, šilumos siurbliai ar geoterminis šildymas numatyti 589 daugiabučiuose.
„Sprendimų poveikis priklauso nuo pasirinktos technologijos. Pavyzdžiui, saulės elektrinės ant stogo padeda sumažinti bendrąsias elektros sąnaudas, šilumos siurbliai ar geoterminis šildymas gali reikšmingai sumažinti šildymo išlaidas, o kartu leidžia atsisakyti ir iškastinio kuro“, – akcentuoja ekspertė.
Sprendimams įtakos turėjo ir šio šildymo sezono patirtis – išaugusios kuro kainos bei panaikinta PVM lengvata centralizuotai tiekiamai šilumai gerokai padidino sąskaitas už šildymą. Tuo pačiu dar labiau išryškėjo dideli skirtumai tarp renovuotų ir nerenovuotų būstų.
„Matome augančią gyventojų atsakomybę – vis daugiau žmonių supranta, kad reikia patiems rūpintis savo būstu ir gyvenimo kokybe, jei norisi gyventi patogiai, šiltai, gražiai. Pastaroji žiema parodė nusidėvėjusių daugiabučių trūkumus, o išaugusios sąskaitos paskatino aktyviau domėtis renovacija ir priimti jai palankius sprendimus“, – teigia A. Bartkevičienė.
Naujas kvietimas numatytas už pusmečio
Vieno daugiabučio atnaujinimas vidutiniškai kainuoja apie 1,1 mln. eurų, o vidutinis namo dydis siekia 1,7 tūkst. kv. m, todėl finansavimo apimtys šiame kvietime buvo svarbus veiksnys. Iš pradžių jam numatyta suma siekė 165 mln. eurų, tačiau vėliau ji padidinta iki 190 mln. eurų. Dalis paraiškų šiuo metu yra įtrauktos į rezervinį sąrašą – joms ieškoma papildomų lėšų.
Artimiausiu metu planuojami ir nauji žingsniai, aktualūs nespėjusiems ar neapsisprendusiems. „Jau šį spalį planuojamas naujas kvietimas teikti paraiškas valstybės paramai daugiabučių renovacijai. Gyventojus raginame nelaukti ir pradėti ruoštis jau dabar – dar sykį objektyviai įvertinti susidėvėjusio pastato keliamas rizikas ir renovacijos privalumus“, – pažymi A. Bartkevičienė.
Ilgalaikėje perspektyvoje renovacija vertinama ne tik kaip investicija į mažesnes sąskaitas. Ji prisideda prie mažesnio energijos vartojimo, mažina poveikį aplinkai ir kuria kokybiškesnę gyvenamąją aplinką – nuo stabilesnės temperatūros iki didesnio būsto patrauklumo rinkoje ir išaugusios jo vertės.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.
