Dėl pandemijos sukeltų išbandymų daugeliui da­bar sunkiau nei įprastai, todėl svarbu žinoti, jog kreipimasis pagalbos į specialistus – ne gėdingas, o pagirtinas žingsnis. Respublikinės Vilniaus psi­chiatrijos ligoninės specialistės – psichologė So­nata Marčėnienė ir medicinos psichologė Kristina Engesser – pažymi, kokias nemokamas psichologi­nės pagalbos ir emocinės paramos galimybes šaly­je turi kiekvienas pilietis.

Pirmojo kreipimosi baimė – natūrali

Anot S. Marčėnienės, nere­tai vizitą pas bet kurį gydytoją, ypač pirmąjį, žmonės atidėlio­ja, tikisi, jog problema susitvar­kys savaime, pirmiausia ieško informacijos internete, pokal­bių forumuose, gūglina simp­tomus, tikėdamiesi kažkokių universalių, stebuklingų spren­dimų. „Lygiai taip pat nutinka ir prieš kreipiantis į psichikos sveikatos specialistus. Galbūt netgi dar dažniau atidėliojame, jeigu tai yra pirmasis kreipima­sis ir jeigu anksčiau nesame to darę“, – teigė psichologė.

Pirmojo kreipimosi baimė – natūrali ir suprantama, nes kie­kviena nauja situacija mums kelia tam tikrą nerimą, būgšta­vimus, diskomfortą, įtampą.

„Iš dalies tai susiję su vis dar egzistuojančiais mitais, jog psi­chikos specialistai gelbsti tik akivaizdžių psichikos sutriki­mų turintiems žmonėms, jog po kreipimosi būsi tarsi kaž­kokiu būdu „pažymėtas“ ar tai gali turėti kažkokių neigiamų pasekmių ateityje. Matyt, šis požiūris ir šie mitai vis dar kaip raibuliai sklinda iš senesnių lai­kų“, – visuomenėje vis dar eg­zistuojančią psichikos sutrikimų turinčių žmonių stigmatizaciją pa­žymi S. Marčėnienė.

Po truputį mažėja stereotipų

Kita vertus, psichologė S. Mar­čėnienė tvirtino, kad vyksta tam tikri teigiami poslinkiai, daugė­ja informacijos viešojoje erdvėje, kinta žmonių požiūris, ypač jau­nesnių, kurių dauguma jau drą­siai kreipiasi į specialistus. Taip pat pastebima, kad drąsėja ir vy­rai, kurie anksčiau to vengdavo. Visa tai leidžia manyti, kad visuo­menėje mažėja stereotipų, susiju­sių su psichikos sveikata.

Taigi, jei turite abejonių dėl krei­pimosi, patariama pokalbį su spe­cialistu pradėti būtent nuo to, kaip sunku ir neramu buvo užsi­registruoti konsultacijai. „Nuosta­ta, kad atėjau tiesiog pasikalbė­ti apie savo sunkumus, kad galiu ne tik laukti klausimų, bet ir pats ar pati klausti, išsakyti savo būgš­tavimus, gali padėti jaustis ra­miau, labiau pasitikėti specialis­tu“, – pastebi pašnekovė.

Nemokamos pagalbos galimybės – įvairios

Dažnai pokalbis su psicholo­ginės pagalbos ar emocinės pa­ramos telefonu linijų konsultan­tais gali suteikti padrąsinimo ir padėti įveikti pirmojo kreipimosi baimę. Todėl, išgyvenant emoci­nius sunkumus, medicinos psi­chologė K. Engesser rekomen­duoja kreiptis į pagalbos linijas, kurių visą sąrašą galima ras­ti nacionalinės platformos „Pa­galba sau“ interneto svetainėje www.pagalbasau.lt/pagalbos-li­nijos/.

„Kai kurios pagalbos linijos yra bendrinės, skirtos visiems, kitos – orientuotos į skirtingas gyven­tojų grupes, pavyzdžiui, moteris, vaikus, jaunimą, tėvus, vyresnio amžiaus ar savižudybės krizę pa­tiriančius asmenis. Taip pat yra pagalbos linijos, kur pagalba tei­kiama rusų kalba“, – pabrėžė K. Engesser ir pridūrė, kad tokie po­kalbiai yra anonimiški, o psicho­loginę pagalbą ar emocinę para­mą dažniausiai teikia apmokyti savanoriai, psichologai, psichote­rapeutai, kiti psichikos sveikatos specialistai.

Patyrus sunkius išgyvenimus – darbo netekimą, skyrybas – ar ki­tus netikėtus, psichologiškai su­dėtingus pokyčius, kiekvienas gali gauti nemokamai iki penkių psi­chologo konsultacijų savivaldybių visuomenės sveikatos biuruose. Patiriant psichikos sveikatos sun­kumų nemokama psichologinė pagalba teikiama psichikos svei­katos centruose ir tam nereikia gydytojo siuntimo. Jeigu reikalin­ga pagalba dėl psichikos ir elgesio sutrikimų atpažinimo ar gydymo, galima kreiptis į psichiatrą psichi­kos sveikatos centre.

Patiriantiems artimo žmogaus smurtą nemokamą ir konfidenci­alią pagalbą siūlo specializuotos kompleksinės pagalbos centrai (SKPC) (www.specializuotospa­galboscentras.lt/kontaktai/).

Išgyvenantiems krizę ar esant ūmiai būklei, kai gresia pavo­jus sveikatai ar gyvybei, reikė­tų skambinti 112. Tokiais atvejais būtinoji pagalba nedelsiant teikia­ma priėmimo-skubios pagalbos ar krizių skyriuose.

Būtina paminėti, kad kiekvie­nas gali geriau rūpintis savo psi­chikos, kaip ir fizine, sveikata pa­sitelkdamas patikimus interneto puslapius, tokius kaip www.pa­galbasau.lt, ar naudodamasis tokiomis internetinėmis progra­mėlėmis kaip „Ramu“, „Pauzė“, „Mindletic“. Jos skirtos savipa­galbos įgūdžiams, sąmoningumui ugdyti, taip pat gali padėti pani­kos atakos metu.

Kodėl nereikėtų atidėlioti ir delsti?

Perspėjama, kad kai kurios psi­chologinės būsenos be specialis­tų pagalbos gali gilėti, įsisenėti, vis labiau trikdyti žmogaus adaptaciją, apimti vis platesnes žmogaus funk­cionavimo sritis. Neretai galioja tai­syklė: kuo ilgiau tęsiasi sutrikimas, kentėjimas, tuo ilgesnis gali būti atsistatymo, resursų atkūrimo procesas, gali prireikti netgi sta­cionarinės pagalbos ligoninėje.

Svarbu atminti, kad net ir vie­nas pokalbis tinkamu laiku gali padėti pasijusti geriau, o suteik­ta patikima informacija, proble­mų ir jausmų įvardijimas gali sužadinti pasitikėjimą, viltį, pa­skatinti spręsti problemas.

„Jau vien nusiteikimas, pasi­ryžimas kreiptis pagalbos gali padėti jaustis drąsiau ir kito­se gyvenimo srityse, paskatin­ti jausmą „aš galiu“, išeičių ieš­kojimą“, – pažymi psichologė S. Marčėnienė.

IDSAM1112/12