Miesto komunikacijomis besinaudojantys uteniškiai visa tai supranta kaip būtinybę šiame civilizuotame pasaulyje, tačiau retas kuris susimąsto, kaip tas iš čiaupo bėgantis vanduo patenka į mūsų namus ir kur vamzdynų tinklu iškeliauja nuotekos. Tai itin sudėtingas procesas. Kelios įdomesnės detalės: vanduo į mūsų būstus atkeliauja iš gręžinių, esančių nuo 50 iki 230 metrų gylyje, po mūsų kojomis išraizgytas 632 km vandentiekio ir nuotekų tinklas, o nuotekos, kurių kasdien išvaloma apie 10 tūkst. kubinių metrų, virsta sausu dumblu, šis – pelenais. Ne tik apie šį procesą, vykstantį UAB „Utenos vandenys“, bet ir tai, kaip gyventojai privalo elgtis su nuotekomis, apie problemas ir iššūkius pasikalbėjome su šios bendrovės gamybos direktore dr. Giedre Vaboliene.

Kokie veiksniai lemia vandens kokybę Utenos rajone?

Utenos mieste ir rajono kaimuose, kur įrengta centralizuota vandens tiekimo infrastruktūra, geriamojo vandens tiekimu ir jo kokybe rūpinasi UAB „Utenos vandenys“. Jau ne vienus metus Utenos miesto ir rajono gyventojai gali džiaugtis gera geriamojo vandens kokybe. Kaip tai užtikrinama? Pirmiausia, požeminis vanduo imamas iš gręžinių, kurie yra nuo 50 iki 230 metų gylio. Toks vanduo paprastai yra švarus, tačiau jame yra geležies, mangano, amonio – tai reikia pašalinti vandens gerinimo įrenginiuose. Tik tinkamai paruoštas vanduo toliau tiekiamas vartotojams. Visas šis procesas atsakingai prižiūrimas, stebimas ir nuolat kontroliuojamas bendrovės darbuotojų.

Geriamojo vandens kokybė nuolat tikrinama pagal įmonės „Vandentiekio skirstomuoju tinklu vartotojams viešai tiekiamo geriamojo vandens stebėsenos programą“, suderintą su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Utenos padaliniu. Atliekami mikrobinių, indikatorinių bei toksinių (cheminių) rodiklių tyrimai. Tyrimus vykdo atestuota bendrovės geriamojo vandens laboratorija.

Per metus atliekama daugiau kaip 4 000 geriamojo vandens tyrimų ir matavimų. Tyrimams vandens mėginiai imami iš 78 skirtingų vandentvarkos objektų taškų: vandenviečių, vandens gerinimo įrenginių, vaikų ugdymo įstaigų, maisto gamybos ir viešojo maitinimo įmonių, sveikatos priežiūros įstaigų ir kt. Geriamasis vanduo, tiekiamas į skirstomąjį tinklą, tikrinamas tris kartus per savaitę. Esant nusiskundimų, vanduo tiriamas ir pas gyventojus.

Jau daugelį metų neviršijami tiekiamo geriamojo vandens kokybės reikalavimai. Tyrimų rezultatai nuolat skelbiami UAB ,,Utenos vandenys“ interneto svetainėje www.utenosvandenys.lt.

Koks jūsų prižiūrimų vandens trasų ilgis mūsų rajone?

Bendrovės prižiūrimas ūkis nemenkas: 632 km vandentiekio ir nuotekų tinklų, 67 arteziniai gręžiniai, du vandens rezervuarai, 23 vandens bokštai, 29 vandens gerinimo įrenginiai, 86 nuotekų siurblinės, 11 nuotekų valyklų. Vien Utenos mieste su priemiesčiais yra 400 km tinklų, iš jų – 202 km vandentiekio ir 198 km nuotekų. Kaimiškosiose vietovėse yra dar 232 km tinklų: 168 km vandentiekio ir 64 km nuotekų. Įmonės specialistai kasdien prižiūri ir užtikrina, kad vanduo bei nuotekos saugiai keliautų šimtus kilometrų po mūsų kojomis.

Su kokiais didžiausiais iššūkiais susiduriama prižiūrint ir atnaujinant miesto vandentiekio bei nuotekų sistemas?

Kalbėdama apie tinklų būklę, noriu pasidžiaugti, kad apie 60 proc. tinklų pastatyti naujai ar renovuoti, įgyvendinus projektus, finansuojamus ES lėšomis, ar įmonės lėšomis per pastaruosius 20 metų. Likusi dalis tinklų yra statyti dar sovietmečiu, reikalauja didesnės priežiūros, remonto ir, aišku, atstatymo. Senų tinklų renovacija – tai didelių investicijų reikalaujantys projektai, todėl jie planuojami ir įgyvendinami palaipsniui, atsižvelgiant į finansines galimybes.

Eksploatuojant vandentiekio vamzdynus, kuriems būtina renovacija, susiduriama su avarijomis – tuomet tenka nutraukti vandens tiekimą, taip pat su vandens nutekėjimu. Siekdami sumažinti vandens tiekimo pertrūkius ir vandens nutekėjimo nuostolius, kasmet atstatome avaringiausius tinklo ruožus.

Nors Utenoje vandens praradimai yra vieni mažiausių Lietuvoje, visada norisi geriau. Todėl 2024 metais buvo įgyvendintas vandens nuostolių mažinimo projektas Utenos miesto vandentiekyje. Jo įgyvendinimo metu miestas buvo suskirstytas į atskiras zonas, įrengta moderni apskaitos sistema. Sekant vandens srautus, nustatytos vietos, kuriose dėl net ir menkiausių vamzdynų pažeidimų buvo prarandamas vanduo. Šie pažeidimai buvo operatyviai pašalinti. Dėl šio projekto per metus pavyko dar sumažinti vandens nuostolius, o sistemos stebėsena ir toliau nuosekliai tęsiama.

Eksploatuojant nuotekų vamzdynus, kuriems būtina renovacija, susiduriama su infiltracija. Infiltracija padidina nuotekų, perpumpuojamų ir paduodamų į valymo įrenginius, kiekį, taip pat ir jų eksploatavimo išlaidas. Didelė problema – infiltracijos padidėjimas lietaus metu. Pastebime atvejų, kai nuo stogų, kiemų ar lietaus surinkimo sistemų vanduo nukreipiamas į buitinių nuotekų tinklą. Lyjant atidaromi nuotekų šulinių dangčiai, iš rūsių pumpuojamas lietaus vanduo į nuotekų tinklus. Tokie atvejai ne tik neteisėti, bet ir kelia rimtą grėsmę visai nuotekų sistemai, gyventojų turtui ir aplinkai. Gyventojų atsakingumas šiuo atveju yra labai svarbus. Dar kartą primename, kad į buitinių nuotekų tinklus griežtai draudžiama nukreipti lietaus nuotekas. Kviečiame visus uteniškius patikrinti savo nuotekų sistemas ir atjungti neteisėtas jungtis.

Kaip pavyko išspręsti nuotekų dumblo tvarkymo problemą?

Viena opiausių problemų, su kuria daug metų susidurdavo įmonė „Utenos vandenys“, buvo nuotekų dumblo tvarkymas. Ši problema išspręsta 2024 metais, kuomet bendrovė užbaigė įgyvendinti ambicingą 15 mln. eurų vertės projektą „Utenos dumblo apdorojimo įrenginių statyba“. Įgyvendinant projektą bei dalinai pasinaudojus ES lėšomis buvo ne tik atnaujintos dumblo tankinimo, pūdymo ir sausinimo grandys, bet ir pastatyta nauja moderni dumblo džiovinimo-deginimo grandis.

Galbūt skaitytojams įdomu sužinoti, kaip vyksta dumblo apdorojimo procesas.

Tai pirmieji ir vieninteliai dumblo deginimo įrenginiai Baltijos šalyse. Įprastai Lietuvoje nuotekų dumblas apdorojamas jį kompostuojant arba išdžiovinant – tai reikalauja didelių energijos sąnaudų. Šio projekto esmė buvo įdiegti tokią technologiją, kuri maksimaliai panaudotų dumble esančią energiją. Šiuose įrenginiuose dumblas sudeginamas iki pelenų, taip reikšmingai sumažinant atliekų kiekį ir jų poveikį aplinkai, o deginimo metu išsiskirianti šiluma panaudojama tam pačiam dumblui džiovinti.

Utenos miesto nuotekų valykloje kasdien išvaloma apie 10 tūkst. kub. m nuotekų. Valymo proceso metu susidarantis dumblas toliau apdorojamas naujuose įrenginiuose.

Procesas vyksta etapais. Pirmiausia dumblas sutankinamas iki 6 proc. sausumo, sumaišomas su atvežtinėmis atliekomis (riebalais) ir nukreipiamas į du 1 500 kub. m talpos pūdytuvus. Juose organinės medžiagos skaidomos mezofiliniu režimu anaerobinėje aplinkoje, išsiskiriant biodujoms, kurios surenkamos 1 040 kub. m talpykloje. Išvalytos biodujos naudojamos dviejose kombinuotose šilumos ir elektros jėgainėse, per metus pagaminančiose apie 1,5 mln. kWh elektros energijos. Ši energija sunaudojama dumblo apdorojimo ir nuotekų valymo įrenginiuose, o pagaminta šiluminė energija – biodujų valymo įrenginiui bei pūdytuvams pašildyti, patalpoms šildyti. Išpūdytas dumblas toliau sausinamas dviem centrifugomis, paskui džiovinamas juostinėje džiovykloje iki 90 proc. sausumo. Galiausiai dumblas sudeginamas verdančio sluoksnio katile 850 °C temperatūroje, paverčiant jį pelenais. Tiek oras iš džiovyklos, tiek deginimo proceso metu susidarančios dujos prieš išleidžiant į atmosferą yra išvalomi oro valymo įrenginiuose, taip užtikrinama, kad nebūtų viršijami aplinkosauginiai reikalavimai.

Dumblo džiovinimo ir deginimo įrenginiai yra regioniniai – juose numatyta galimybė apdoroti dumblą ir iš Molėtų bei Anykščių valyklų (apie 1,3 tonos sausų medžiagų dumblo per dieną).

Iš viso naujieji įrenginiai gali apdoroti 8,5 t sausų medžiagų dumblo per dieną. Deginimo įrenginių našumas siekia 2 000 t sausų medžiagų dumblo per metus, o verdančio sluoksnio katilo – 0,63 MW.

Įgyvendintas projektas tapo svarbiu žingsniu stiprinant Utenos miesto aplinkosaugos infrastruktūrą ir pereinant prie tvaresnių, energiją tausojančių sprendimų.

Neseniai viešumoje buvo iškelta riebalų, kurie užkemša vamzdynus, problema. Kokia situacija yra Utenoje? Gal galite įvardyti ir daugiau nuotekų taršos būdų?

Utena ne išimtis – su nuotekomis išleidžiami riebalai pridaro daug problemų: jie kaupiasi vamzdynuose, mažina jų pralaidumą, trikdo nuotekų valymo procesą. Todėl svarbu užtikrinti, kad jie į nuotekas nepatektų.

Įgyvendinus dumblo tvarkymo projektą, Utenos nuotekų valykloje buvo pastatytas ir riebalų priėmimo mazgas, kuriame šios atliekos priimamos utilizuoti. Todėl kviečiame maisto gamybos, viešojo maitinimo ir kitas įmones, kurių veikloje susidaro riebalų, ypač atsakingai tvarkyti tokias nuotekas, riebalus atskirti riebalų gaudyklėse ar kituose įrenginiuose, o susidariusias atliekas atvežti utilizuoti, ne išleisti į tinklus.

Kalbėdama apie nuotekų taršą, noriu pastebėti, kad per pastaruosius 20 metų labai pasikeitė situacija visame pasaulyje. Ženkliai išaugus plastiko gamybai, mikroplastiko jau aptinkama ne tik vandens telkiniuose ar gyvūnų organizmuose, bet ir žmogaus kūne. Nuo 2000 metų plastiko pasaulyje pagaminta daugiau nei per ankstesnius 40 metų iki šiolei.

Pastaruoju metu pradedama kalbėti ne tik apie tradicinius įprastus teršalus, bet ir apie mikroteršalus – tai mikroplastikas, ftalatas, perfluoralkilintos ir polifluoralkilintos medžiagos, vaistų, kosmetikos pramonės teršalai. Ateityje tokie teršalai bus šalinami ketvirtinio valymo technologijomis, kurios visai neseniai pradėtos vystyti tokiose šalyse kaip Šveicarija, Vokietija bei toliau tobulinamos.

Valant nuotekas dalis šių mikroteršalų kaupiasi nuotekų dumble. Įdiegus modernią dumblo deginimo technologiją Utenoje, dumblas sudeginamas iki pelenų, kartu sunaikinami ir jame susikaupę teršalai. Taip išvengiama šių medžiagų sugrįžimo į aplinką. Tai vienas pažangiausių būdų sumažinti aplinkos taršą ir apsaugoti vandens išteklius nuo sunkiai suyrančių mikroteršalų.

Pakalbėkime apie vandens kainą. Ar, Jūsų manymu, gyventojai pakankamai atsakingai elgiasi su nuotekomis ir supranta, kad nuo jų vartojimo įpročių priklauso vandens valymo kaštai?

Nuo šių metų kovo Utenos miesto ir rajono gyventojams taikomos Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatytos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos. Bendra vandens su nuotekomis 1 kub. m kaina gyventojams individualiame name siekia 3,55 Eur už kub. m, daugiabučio namo bute – 3,62 Eur už kub. m. Nuotekų šalinimo dalis sudaro 2,03 Eur už kub. m individualiame name ir 2,06 Eur už kub. m butui daugiabutyje.

Šios kainos atspindi realius kaštus už kokybišką paslaugą, užtikrinančią, kad nuotekos būtų išvalomos iki saugaus lygio ir nepatektų į gamtą. Vertinant, ar tai daug ar mažai, būtina suprasti, kad jei norime užtikrinti, jog nuotekos neterštų gamtos, būtina susimokėti.

Kas patenka į nuotekas, priklauso nuo kiekvieno iš mūsų – nuo to, ką vartojame ir ką išleidžiame. Griežtėjantys nuotekų išvalymo reikalavimai leidžia geriau apsaugoti ne tik gamtą, bet ir mūsų pačių sveikatą. Kuo aukštesni valymo standartai, tuo daugiau modernių įrenginių reikia statyti, eksploatuoti ir prižiūrėti. Tai ir sudaro kainą, reikalingą tam, kad išsaugotume švarią aplinką ir užtikrintume, jog Utenos krašto vanduo būtų saugus, o gyventojai sveiki tiek šiandien, tiek ateityje.

Dėkoju už pokalbį.