Artėjant didžiausioms metų šventėms Utenos ra­jono seniūnijos tradiciškai pasipuošė kalėdinėmis eglutėmis. Kai buvo rengiama ši publikacija, šven­tinio medelio neturėjo tik Utenos seniūnija, tačiau, anot šios seniūnijos seniūno Sauliaus Gaižausko, bendruomenės dėka netrukus jis turėtų atsirasti Vaikutėnuose.

DAUGAILIAI

Daugailių seniūnijos seniūnė Giedrė Eimu­tienė teigė, kad nuo tada, kai buvo sutvarky­ta miestelio poilsio zona, kalėdinė eglutė yra puošiama būtent ten. Ji sakė, kad stengta­si papuošti ir kitas miestelio erdves – Moky­klos, Bažnyčios ir Didžiosios gatvių sankryžą, parduotuvę… Tiesa, pernai papuoštų eglučių buvo daugiau. Šiemet vieno gyventojo dova­notą eglę puošė seniūnijos darbuotojai. Da­lis žaisliukų (bumbulai) yra seniūnijos, dalis – bendruomenės nuosavybė. Iš vytelių gamin­ti papuošimai su šiųmečiais kankorėžiais irgi puošia šventinį medelį. Seniūnė teigė, kad iš projektinių pinigų eglutės papuoštos ir Juknė­nuose bei Radeikiuose.

SALDUTIŠKIS

Saldutiškio seniūnijos seniūnas Bronius Šliogeris teigė, kad Kalėdų eglutė priešais seniūnijos pastatą miestelio centrinėje aikš­tėje puošiama jau seniai. Šventiniam me­deliui padarytas nuolat naudojamas sto­vas. Pašnekovas sakė, kad gal neblogai būtų užsiauginti savo eglę, tačiau, pasak jo, to­kiam medžiui vietos aikštės projekte kol kas nėra numatyta. Eglė atkeliauja iš girinin­kijos, žmogaus kiemo ar verslininko kiše­nės. Šventinį medelį įvairiais būdais gautais žaisliukais puošia seniūnijos darbuotojai, bendruomenės atstovai.

KUKTIŠKĖS

Anot Kuktiškių seniūnijos seniū­no Aisčio Kukučio, įprastai kasmet kalėdinę eglę Kuktiškių miesteliui dovanoja girininkija, tačiau šiemet ją suteikė vienas gyventojas. Šven­tinis medis stovi priešais seniūni­jos pastatą, kitapus kelio esančioje erdvėje. Pasak pašnekovo, seniūni­jos darbuotojų puošta eglutė tradi­ciškai džiugins iki Trijų karalių.

SUDEIKIAI

Sudeikių seniūnijos vadovas Virgilijus Gai­žauskas tikino, kad Sudeikiai neturi tokių tech­ninių galimybių kaip miestai, todėl šio mieste­lio eglutė kukli, droviai prisiglaudusi stovėjimo aikštelės kampe, kuo arčiau vadinamųjų kultū­ros namų, kad būtų paprasčiau „pasiekti“ elek­trą. Pasak pašnekovo, tradiciškai toje pačioje vietoje puošiama eglutė niekada nebūna didelė, nes seniūnija negalėtų skirti daug lėšų jai puoš­ti. Medelį įprastai parūpina girininkija, o seniū­nijos žaislais jį puošia visa bendruomenė. Beje, V. Gaižauskas sakė, kad netoli paplūdimio augi­nama eglutė, kuri kažkada turėtų pakeisti daug metų naudotus kirstus medelius.

LELIŪNAI

Leliūnų seniūnijos atstovė Nemira Satkūnie­nė sakė, kad šiais metais pasirinkta eglutė, au­ganti šalia parapijos namų. Nors planuojama kasmet puošti tą pačią eglutę, pašnekovė ne­rimavo, kad liaunam medeliui girliandos gali būti per sunkios. Eglutę seniūnijos turimais žaisliukais puošė seniūnijos darbuotojai. Ne­toli jos stovi du mediniai nykštukai, aprengti raudonai. Tai, pasak N. Satkūnienės, seniūnijos darbuotojos Anos Šakalinienės mintis.

UŽPALIAI

Eglė Užpaliuose – prie seniūnijos pastato. Užpalių bibliotekininkė Vida Juškienė teigė, kad jau trečius metus ji tampa miestelio kalėdi­niu medžiu. Būtent prieš trejus metus bendruo­menėje kilusi diskusija išsirutuliojo į namudi­nių žaisliukų gamybą, nykštukų ir besmegenių kiemelius. Šiemet toks kiemelis išdygo ki­tapus kelio. Mintis turėti savo augančią eglę, anot pašnekovės, kuri eina ir Užpalių krašto bendruomenės pirmininkės pareigas, kilo vi­sai bendruomenei, o šventinį medelį su seniū­nu priešakyje puošia visi, kas nori. Papuošimai perkami iš projektinių lėšų, tiesa, pernai į me­dinių žaislų gamybą įsitraukė ne vienas ben­druomenės narys. Anot pašnekovės, nors buvo sumanyta šiemet eglę įžiebti tiesioginės trans­liacijos metu, vis dėlto šios minties atsisakyta: „Dvejus metus iš eilės ne pen­kiasdešimt ir ne šimtas žmonių buvo susirinkę, todėl padarėme įrašą, kurį vėliau paviešinome.“

TAURAGNAI

Tauragnų krašto bendruomenės pirmi­ninkė Danguolė Trimonienė sakė, kad prie Tauragnų seniūnijos pastato auganti sida­brinė eglė kalėdiniu medžiu tampa gal jau šeštus metus iš eilės. Pašnekovė pažymėjo, kad be specialios technikos keliolikos me­trų medžio nepapuoši, norint, kad šis atro­dytų puošniai, reikia ir nemažai papuoši­mų. Ir nors galvojama apie mažesnę eglę, D. Trimonienė pripažino, kad vis dėlto pui­ku turėti natūraliai augantį medį, esantį pa­togioje švęsti vietoje. Eglės girliandas su­jungia elektrikas Raimundas Kairionis, o žaisliukus, įlipusi į bokštelį, užkabina se­niūnijos socialinio darbo specialistė Inga Motiejūnienė. „Mūsų eglė šiemet graži ir tuo, kad po ja stovi suoliukas su žibintu. Šiuo sunkiu laikotarpiu mes jį pavadinome vilties žibintu. Nuo gruodžio 11 dienos, kai buvo papuošta eglė, kiekvieną vaka­rą koks nors gyventojas pasidalija mintimis apie praėjusius metus, kažko palinki artėjantiems“, – sakė D. Trimonienė. Anot jos, pasisakymai visą gruodžio mėne­sį bus filmuojami ir publikuojami Utenos kultūros centro tinklalapyje.

VYŽUONOS

Vyžuonų seniūnijos seniūnė Jolita Bučelie­nė teigė, kad skverelyje prie seniūnijos augan­ti eglė yra puošiama jau seniai, tik anksčiau ant jos kabėję rankų darbo žaisliukai dėl tan­kios aplinkinės augmenijos nebuvo taip gerai matomi. Iki tol, kol ji tapo pagrindiniu kalėdi­niu medžiu, netoliese būdavo puošiama kirsta eglė. Kas kelerius metus atnaujinamais burbu­lais su „Utenos komunalininko“ darbuotojų pa­galba medį puošia seniūnijos darbuotojai, ben­druomenės nariai.

Į klausimą, ar negalvoja sugrįžti prie kirs­tos eglės, seniūnė atsakė, kad anksčiau imdavo žmonių dovanotas prie namų augusias dideles, išpuoselėtas egles. Norint jas papuošti keltuvo neužtekdavo – reikėdavo ir krano, ir sunkve­žimio. Taigi atgabenimo sąnaudos buvo tikrai nemažos. Nors auganti eglė, pasak J. Bučelie­nės, ir nėra tokia gražuolė, kaip ankstesni nukirsti medžiai, seniūnė pabrėžė, kad ne blizgučiai yra pagrindinis šventės akcentas.