Tekstilininkė, Dailininkų sąjungos narė Kristina Šorienė, dirbanti batikos ir šlapio vėlimo technikomis, drąsiai eksperimentuojanti medžiagomis ir formomis, o kurdama paveikslus bei instaliacijas dažnai bandanti tyrinėti, jungti tautodailės tradicijas su abstrakčiąja daile, sukūrė ir praėjusį šeštadienį pristatė tekstilinę skulptūrą–mitologinių vietų žemėlapį „Žingsniai link pasaulio ašies“ apie Utenos krašto šventvietes: piliakalnius, alkakalnius, gydančius šaltinius, ypatingus akmenis ir medžius.
Iki pavasario Dauniškio parku ir ežero pakrante pasivaikščioti išėjusius miestelėnus džiugins neįprasta naktimis šviečianti instaliacija, kurioje batikos technika pavaizduotas Utenos krašto mitologinių vietų žemėlapis su baltų mitologijos simboliais. Ją sukūrusi K. Šorienė pasakojo, kad kurdama norėjo atkreipti visų dėmesį, jog Utenos krašte yra daug nuostabių mitologinių vietovių, turinčių savo mitus ir legendas. Žemėlapyje ji pažymėjo vietoves, tačiau jų daug nebėra išlikusių. „Mes daugelį tų vietų aplankėme patys. Susidūrėme ir su kita problema – kai kurios išnykusios be pėdsakų. Štai ieškodami šaltinio susitikome vieną dieduką, kuris prisipažino, kad kasant tvenkinį to šaltinėlio nebeliko. O Pakalniai turi Laumių kvartukėlį – kaip byloja legenda, prie Pakalnių miestelio laumės savo prijuostėje nešė smėlį ir užgiedojus gaidžiui išbyrėjo visas smėlis. Taip atsirado ši vietovė“, – pristatydama naujausią kūrinį kalbėjo kūrėja K. Šorienė.
Jai antrino ir jos vyras Povilas, kuris daug domėjosi apie prigimtinę lietuvių kultūrą ir mitologines vietas. „Kristina 12 metų kuria batikas ir karštu vašku lieja įvairias formas, kurios gimsta spontaniškai. Ji įprasmino daugelį mitologinių vietų: vienoje tekstilinės skulptūros–mitologinių vietų žemėlapio pusėje įprasmino vakarinę rajono dalį, kitoje – rytinę. Tai savotiškas žaidimas: kuo daugiau žiūrėsite į žemėlapį, tuo geriau viską suprasite. Puikus būdas paganyti akis po spalvas, o vakare išvysite ir šviečiančią skulptūrą“, – naujausiu žmonos darbu pasidžiaugė P. Šorys.
Po grupės „Sėdauta“ atliktų senąsias lietuvių tradicijas menančių sutartinių giedojimo susirinkusieji kartu su žygio vadovu Tadu Baltakiu patraukė aplankyti vienos itin reikšmingos vietovės „Laumių stalo“. Ši netoli Nolėnų piliakalnio, Davilos upelio slėnyje, esanti vieta kol kas neturi nuorodos, tačiau tą erdvę tyrinėjantiems K. ir P. Šoriams atrodo, kad ji verta dėmesio ir ją turėtų aplankyti tie, kuriems įdomi mūsų praeitis.
Autorės nuotr.