Šeštadienį, rugpjūčio 29-ą, Utenos miesto šventės metu Dauniškio ežero pakrantėje šurmuliuojančiame Seniūnijų kieme bandyta užfiksuoti išskirtinį pasiekimą „Ilgiausia karpyta popierinė užuolaidėlė“.
Kaip sakė tautodailininkė Odeta Tumėnaitė-Bražėnienė, karpinys, kurį keturias valandas karpė daugiau nei 20 žmonių, nusitęsė 50,17 metro
Kaip „Utenos dienai“ sakė šios minties autorė tautodailininkė Odeta Tumėnaitė-Bražėnienė, karpinys, kurį keturias valandas karpė daugiau nei 20 žmonių, nusitęsė 50,17 metro. Prie karpinio prisidėjo seniūnijų seniūnės, tačiau daugiausia plušėjo rajoninių kultūros skyrių darbuotojai. Pridėti ranką galėjo bet kas, kas tik norėjo. Buvo tokių, kurie neatsitraukdami dirbo. „Karpinį karpėme ir žirklėmis, ir peiliukais pjaustėme. Kaip kam patogiau. Visa esmė ir buvo ta, kad karpinys buvo ištisinis. Labai bijojom, kad didelis vėjas nesuplėšytų, nes tada mūsų idėja būtų sugadinta. Tai buvo mano beveik visos savaitės darbas – paruošti, t. y. sulankstyti visą ritinį į penkis sluoksnius“, – kalbėjo pašnekovė. Ji nesitikėjo pasiekti tokio karpinio ilgio, manė, bus apie 30 metrų. Vis dėlto viso ruošinio ilgio nespėta išnaudoti, nes laikas buvo ribotas.
Pasak tautodailininkės, Utenos kultūros centras turėjo mintį kažką šventės metu iškarpyti (pernai, pavyzdžiui, buvo sodai). Tada ji pagalvojo, kad jeigu galima suburti daug žmonių, kodėl gi nepabandžius iškarpyti ilgos užuolaidėlės ir netgi siekti išskirtinio pasiekimo. Nors karpytojai ir nesulaukė VšĮ „Lietuvos išskirtinių pasiekimų tarnyba“ atstovo renginyje, pagal duotus nurodymus patys fiksavo pasiekimą – siųs filmuotą medžiagą tarnybai ir tikėsis, kad šis pasiekimas bus įregistruotas. O kad taip nutiks labai greitu laiku – galimybė didelė.
Karpinyje panaudoti gyvosios gamtos motyvai ir augaliniai ornamentai. Jis bus saugomas O. Tumėnaitės-Bražėnienės galerijoje Vaikutėnuose ne kaip kruopštus, išliekamąją vertę turintis meno kūrinys, o kaip trumpos, bet emocingos bendrystės įrodymas. Pašnekovė yra labai dėkinga Utenos kultūros centrui, kuris iš anksto surinko žmones, taip pat visiems, kurie gamino karpinį kelias valandas, jaudinosi, sirgo, kad viskas pavyktų, o svarbiausia – didelis vėjas nesudraskytų ir darbas nenueitų perniek.
Linos Narčienės nuotr.
Daugiau skaitykite čia.