Namų netekusi šeima tikisi stebuklo

Gruodžio 26 d. naktį, po 2 val., ugniagesiai gavo pranešimą apie gaisrą Dūkšto seniūnijoje, Driškūnų kaime. Paaiškėjo, kad tąnakt supleškėjo daugiavaikės penkiolikos asmenų Deriuginų šeimos namas. Laimė, kad šeimos nariai gaisro metu nenukentėjo, bet jiems teko skaudus likimo smūgis – kurtis iš naujo. Beje, tai – ne vienintelė šeimai nutikusi nelaimė. Apie viską plačiau – šis straipsnis.

Atvyko iš Rusijos

Kaip pasakojo šeimos galva ką tik savo 44 metų sukaktį atšventęs Konstantinas Deriuginas, jis su žmona Tatjana gyventi į Lietuvą atsikraustė 2013 metais. K. Deriuginas – maskvietis, jo žmona kilusi iš Pamaskvės. Abu Rusijoje įgijo neblogas profesijas: Konstantinas – teisininkas, Tatjana – buhalterė. „Kai atsikėlėme, jau turėjome aštuonis vaikus, penki gimė Lietuvoje“, – sakė pašnekovas. Anot jo, jau prieš tai, kažkur 2009 metais, jų šeima ieškojo kur įsikurti – apvažiavo visą europinę Rusijos dalį, tačiau tinkamos vietos sau nerado. „Juk šeimai, be gamtos, reikia, kad būtų tinkama infrastruktūra – netoli veikianti gydymo įstaiga, mokykla, prekybos centras, – vardijo K. Deriuginas. – Rusijoje tai neįmanoma arba kainuoja tokius pinigus, kad mes niekaip nebūtume įpirkę. Pavyzdžiui, Pamaskvėje aras žemės kainuoja 30 tūkst. eurų. O čia hektarą žemės nusipirkome už tūkstantį eurų.“ Pasak vyro, žemė, persikraustymas, gyvenamojo namo remontas bei įsikūrimas Lietuvoje jiems kainavo maždaug 20 tūkst. eurų.

Kaip sakė „Ignalinos dienos“ pašnekovas, pirmą kartą mūsų šalyje jų šeimai teko pabuvoti 2012 metais, kai iš buvusio Maskvos mero Jurijaus Lužkovo jie, kaip daugiavaikiai, gavo dovanų kelionę į Lietuvą. „Pirmą kartą išvažiavome į užsienį, – šypsojosi K. Deriuginas. – Lietuvos gamtą pamilome iškart, po to susipažinome su žmonėmis, o nekilnojamojo turto kainos mus galutinai įtikino.“ Persikraustymas įvyko. Tiesa, šeimos galva apgailestavo, jog kol kas niekaip nepavyksta gauti nuolatinio leidimo gyventi Lietuvoje, bet labai tikisi, kad tai greitai įvyks.

Beje, Rusijoje baptistų tikėjimą išpažįstanti šeima buvo nuolat persekiojama. Kartą, anot vyro, jis buvo sumuštas kone mirtinai. Žmonai, kuriai priklausė dalis 5 ha žemės ūkio paskirties sklypo Pamaskvėje, buvo pareikšta, kad neteisingai užpildyti nuosavybės dokumentai ir turtas tiesiog atimtas. Anksčiau Deriuginai turėjo automobilį „Žiguli“, tačiau, šeimai augant, šis automobilis tapo per mažas, tad buvo įsigytas minivenas Volkswagen Caddy – kitą dieną chuliganai išdaužė automobilio langus, pareiškę, kad šeima per riebiai gyvena. Anot K. Deriugino, vaikus kieme taip pat mušdavo kiti paaugliai.

Linksmas pasisėdėjimas virto tragedija

Apsitvarkę Driškūnų kaime nusipirktą po Antrojo pasaulinio karo statytą namelį – pasikeitę langus, iš vidaus apšildę sienas – daugiavaikiai tėveliai su savo atžalomis apsigyveno Lietuvoje. Kaip sakė K. Deriuginas, šeima pasistatė tvartą, įsigijo galvijų, dirbo žemę – taip ir vertėsi. Prieš kelis mėnesius T. Deriugina, lydima septynių vaikų, tarp jų mažiausiojo 9 mėnesių ir vyriausiosios 18 metų, išvažiavo į Rusiją pas gimines, nes paskutine vėžio stadija sergančiai jos mamai prireikė priežiūros bei slaugos. Namuose pasiliko K. Deriuginas ir šeši vaikai.

Lemtingąją naktį iš gruodžio 25 į 26 dieną šeima šventė Kalėdas – sėdėjo prie stalo, valgė, šnekučiavosi, internetu bendravo su artimaisiais. „Apie pirmą valandą aš susiruošiau miegoti, – prisiminė vyras. – Vaikai pasakė, kad dar liks, valgys tortą. Tik atsigulus, namuose dingo elektra. Tai nebuvo neįprasta, nes įjungus į elektros tinklą kelis prietaisus taip dažnai nutikdavo. Nieko blogo nepagalvojau.“ Pasak daugiavaikio tėvo, po to jis išgirdo vaikų riksmą, kad lauke dega gyvenamasis vagonėlis, kuris stovėjo maždaug per penketą metrų nuo namo. Jame, anot jo, dažnai mėgdavo nakvoti didesnieji vaikai, skųsdavęsi mažųjų triukšmu.

Išgelbėjo nuo sprogimo

„Kol apsiaviau veltinius ir pasičiupęs gesintuvą išbėgau į lauką, vagonėlis jau degė labai stipriai –buvo įgriuvęs jo stogas, todėl mano pastangų sustabdyti ugnį nebeužteko, – košmarišką naktį detaliai atpasakojo K. Deriuginas. – Po to pradėjo pūsti smarkus vėjas, ugnis kaipmat persimetė į gyvenamąjį namą. Sprogo langas, tada supratau, kad viskas. Įpuoliau į namą, atjungiau dujų balioną, apimtas dūmų jį išmečiau pro langą. Išbėgau į sodą, grįžau paimti dokumentų. Trečią kartą išnešiau kelis daiktus. Ketvirtą kartą mėginau įeiti į vidų, bet vos nežuvau. Sudegė mano piniginė, banko kortelės, drabužiai, stengiausi kažką išgelbėti vaikams.“

Anot pašnekovo, kai jau pamatė, kad nieko padaryti nebegalės, sėdo su vaikais į likusį sveiką automobilį ir pavažiavo šiek tiek atokiau nuo namo bei laukė ugniagesių. „Suspėjau žmonai nusiųsti video iš gaisro, – porino vyras. – Iš pradžių ji nepatikėjo, galvojo – nevykęs pokštas. Juk tik ką siuntėm smagias nuotraukas ir video nuo šventinio stalo. Po to, kai patikėjo, Tatjaną ištiko šokas.“ Vyro teigimu, sudegė ne tik namas bei gyvenamasis vagonėlis, bet ir šalia stovėjęs vienas iš šeimos automobilių, šiltnamis, turėta mėsos bei pieno perdirbimo įranga. Ko labiausiai gailėjo daugiavaikis tėvas, tai muzikos instrumentų, kuriais grojo visa šeima. Visa laimė, kad nenukentėjo žmonės, be to, liko sveikas tvartas, gyvuliai, metalinis garažas ir priekaba galvijams vežti. K. Deriuginas įtarė, kad gaisras galėjo kilti nuo vagonėlyje vaikų be priežiūros palikto elektrinio šildytuvo. Patys vaikai, anot jo, iš pradžių labai išsigando, pradėjo šaukti, kad mirs, bet po to apsiramino ir net pradėjo smalsauti – pradėjo tėčio prašyti leisti pažiūrėti, kaip dirba ugniagesiai. O po to per keletą dienų iš gerų žmonių gavo tiek dovanų, kad pamiršo nelaimę.

Iš tėvo lūpų – nuoširdus dėkingumas

Kaip pasakojo pašnekovas, iš viso šeimoje auga devynios mergaitės ir keturi berniukai. Kol kas grįžtančių iš Rusijos šeimos narių laukiantis tėvas su likusiais vaikais glaudžiasi Ignalinos rajono savivaldybės suteiktame dviejų kambarių bute Kaniūkų kaime, Dūkšto seniūnijoje, tačiau vietos, žinoma – mažoka. Tuo labiau, kad nemažą erdvę užima šeimai gerų žmonių dovanoti daiktai. „Jei atvirai, gyvename kaip sandėlyje, – prasitarė vyras. – Vaikai bando daiktus surūšiuoti. Dalį drabužių grąžinsime seniūnijai, nes ne visi tiko mūsų šeimai. Tegul jie atitenka kitiems žmonėms, kuriems galbūt taip pat jų labai reikia.“

Daugiavaikis tėvas sakė, kad jį sugraudino lietuvių reakcija į šeimos nelaimę. Pasak jo, jis tikėjosi pašaipų – štai prisigimdė vaikų ir susilaukė. Rusijoje, pašnekovo teigimu, taip ir būtų nutikę. „Čia žmonės nieko neklausinėjo, tik teiravosi, kuo gali padėti, – žavėjosi vyras. – Skambino iš visos Lietuvos, privežė daugybę mums reikalingų dalykų – drabužių, buitinės technikos, kitų daiktų. Pervesdavo pinigus. Jei taip bus ir toliau, aš viliuosi, kad bendromis pajėgomis sugebėsime pastatyti naują namą. Žmonės priima mūsų nelaimę kaip savo. Aš sužavėtas ir žemai lenkiuosi Lietuvos žmonėms. Dabar jaučiuosi taip, lyg čia būtų mano gimtinė. O gimtinė, tai juk ne butas ar namas, tai – gimtoji žemė. Ji dabar čia. Tiesiog trūksta žodžių…“

Apie šeimą – tik teigiamai

Ignalinos rajono savivaldybės Dūkšto seniūnijos seniūnas Antanas Šakalys apibūdino Deriuginų šeimą vien gerais žodžiais. Nepilnus metus seniūno pareigas einantis vyras sakė, jog pagalba nuo gaisro nukentėjusiai šeimai buvo pirmas didelis iššūkis jam. „Visas gerbūvis kartu su namu supleškėjo iki pamatų, – kalbėjo pašnekovas. – Kitą dieną po įvykio nuvažiavau į vietą – baisus, kraupus vaizdas. Svarbiausia, kad žmonės nenukentėjo, taip pat liko sveiki gyvuliai ir ūkis. Reikėjo priimti skubius sprendimus, todėl sukviečiau seniūnijos darbuotojus ir apsitarėme, ką galime padaryti. Iškart informavau Ignalinos rajono savivaldybės merą, kreipėmės į žmones.“

Pasak seniūno, buvo sušauktas neeilinis Globos ir rūpybos komisijos posėdis, nukentėjusiai šeimai buvo išmokėta parama ir pašalpa, skirtas laikinasis būstas. Anot A. Šakalio, paskelbus informaciją spaudoje, iš karto atsirado labai daug žmonių, bendruomenių, įmonių iš visos Lietuvos, kurie pasiryžo pagal galimybes padėti šeimai. „Per maždaug dvi dienas buvo paaukoti trys mikroautobusai drabužių, batų, maisto produktų, – sakė pašnekovas. – Po to nutraukėme paramos gavimą daiktais, nes tiek visko nebereikėjo. Deriuginų šeimos ir seniūnijos vardu nuoširdžiai dėkojame visiems pagelbėjusiems. Nuostabu, kaip gali susivienyti lietuvių tauta bėdoje.“ Anot seniūno, tai, kad visi vaikai yra biologiniai tėvų palikuonys ir stebina, ir džiugina, o ši šeima – didžiausia Ignalinos rajone. A. Šakalio teigimu, šiuo metu K. Deriuginas kuria labdaros bei paramos fondą, kad galėtų gauti oficialią paramą ne tik iš fizinių, bet ir iš juridinių asmenų. Labdaros bei paramos gavėjo statusą Deriuginų šeima turėtų įgyti maždaug po dviejų savaičių. „Tikimės, kad viešindami tai, kaip vyksta darbai, pajėgsime surinkti tokią pinigų sumą, kurios užteks pastatyti ir įrengti namą“, – vylėsi seniūnas.

Fiziniai asmenys, norintys padėti finansiškai, kol kas tai gali daryti pervesdami pinigus į Konstantin Deryugin sąskaitą Nr. LT074010051001320634 Luminor DnB banke, paskirtis – parama.

K. Deriugino asmeninio archyvo, Vytauto Ridiko nuotr.

6. Kai „Ignalinos dienos“ žurnalistai lankėsi Dūkšte, Visagino meras Erlandas Galaguz atsiuntė Deriuginų šeimai nešiojamą kompiuterį

Nėra pranešimų, kad būtų rodomas

Naujienos iš interneto

Sponsored Video

Aktualijos

Featured

Ignalinos naujienos

Įvairenybės

Jaunimas

Kaimas