Tikriausiai nebūtų įmanoma suskaičiuoti, kiek uteniškių gerumas išgelbėjo gyvybių, kokiam skaičiui ligonių suteikė vilties. Kraujas, dovanotas kelias dešimtis ar net daugiau nei 100 kartų, teka kitų žmonių gyslomis, tačiau savo kilniais darbais nei Ovidijus Umaras, nei Kasparas Mociūnas nesididžiuoja. Garbės donorais tapę uteniškiai įsitikinę, kad tai yra kiekvieno piliečio pareiga.
Daugiau apie tai skaitykite šeštadienio laikraštyje „Utenos diena“.
