Lietuvos apeliacinis teismas, atmetęs dviejų nuteistųjų apeliacinius skundus, paliko galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kuriuo buvęs savivaldybės valdomos įmonės UAB „Utenos regiono atliekų tvarkymo centras“ (URATC) direktorius Mindaugas Bobelis pripažintas kaltu dėl kyšininkavimo, piktnaudžiavimo, dokumentų klastojimo ir turto iššvaistymo. Kartu nuteistas vienos Utenos privačios statybų bendrovės direktorius A. K. ir bendrovės akcininkų vardu veikęs G. G. Iš nuteistųjų į valstybės biudžetą priteista beveik 70 000 Eur.
Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Panevėžio valdybos pareigūnai, o tyrimui vadovavo ir valstybinį kaltinimą teisme palaikė Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Dalia Markauskienė.
Lietuvos apeliacinis teismas panaikino pirmos instancijos nuosprendžio dalį dėl buvusio URATC direktoriaus išteisinimo pagal BK 184 str. 1 d. ir pripažino jį kaltu dėl turto išvaistymo. Šioje baudžiamojoje byloje buvęs URATC direktorius pripažintas kaltu, nes duodamas neteisėtus nurodymus jam pavaldiems asmenims ir pažeisdamas teisės aktų nustatytą tvarką, neatlygintinai naudojo jo vadovaujamos bendrovės turtą ir kitus išteklius, priėmė kyšius iš vienos Kauno regiono įmonės vadovaujančių asmenų paslaugomis, medžiagomis bei kt.
STT pareigūnai tyrimo metu taip pat nustatė, kad viena Utenos statybų bendrovė 2016–2017 m. atliko įvairius darbus URATC direktoriui M. Bobeliui priklausančiame statomame name Utenos rajone, nupirko ir panaudojo įvairių statybinių medžiagų, reikalingų darbams atlikti. Statybų bendrovės direktoriui A. K. už darbus ir medžiagas buvo mokama grynaisiais pinigais, kurie pagal susitarimą buvo neapskaityti. A. K. šių pinigų neįtraukė į bendrovės apskaitą ir tokiu būdu pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės turtą.
Buvusiam URATC direktoriui M. Bobeliui teismas skyrė 25 760 Eur dydžio baudą bei 2 906 Eur konfiskavo valstybės nuosavybėn. Teismas taip pat nusprendė M. Bobelio atimti teisę dirbti vadovaujantį darbą valstybiniame, viešajame ar privačiame sektoriuje trejiems metams.
Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu, Utenoje registruotas juridinis asmuo – statybų bendrovė – išteisinta dėl dokumentų klastojimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo, tačiau jos vadovas A. K. pripažintas kaltu dėl minėtų nusikalstamų veikų ir turto pasisavinimo. Bendrovės vadovui teismas skyrė subendrintą 18 830 Eur dydžio baudą. Iš A. K. teismas taip pat nusprendė konfiskuoti gautos naudos vertę pinigais – 20 000 Eur. Bendrovės akcininkui G. G. dėl dokumentų klastojimo skirta 3 700 Eur dydžio bauda.
Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis yra įsiteisėjęs. Sprendimas gali būti skundžiamas kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
STT inf.