Renovacija atliekama kokybiškai: šilumos energija naudojama efektyviai, gerėja mikroklimatas

Nors ryžtis renovacijai žmones dažniausiai paskatina noras gauti mažesnes šildymo sąskaitas, tačiau ji taip pat padeda sukurti sveikesnę ir patogesnę gyvenamąją aplinką. Tai patvirtina Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) užsakymu reguliariai atliekamas atnaujintų namų monitoringas, skirtas renovacijos darbų kokybei įvertinti.

Daugiabutis po modernizacijos. Nuotrauka iš APVA archyvo

Naujausio monitoringo metu pagal nustatytus kriterijus buvo tiriami 10 atnaujintų daugiabučių iš Vilniaus, Klaipėdos, Utenos ir Mažeikių, pastatyti 1960–1988 m. Po renovacijos jie pasiekė ne mažesnę kaip B ir A energinio naudingumo klasę.

APVA Pastatų modernizavimo departamento Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus eksperto Edvardo Petrausko teigimu, gauti rezultatai yra geri – šiuose namuose šilumos energija naudojama efektyviai, palaikoma optimali temperatūra, sumažėjo drėgmės lygis, pagerėjo oro kokybė.

„Buvo įvertinta statybos rangos darbų ir įgyvendintų priemonių kokybė. Kartu buvo vykdomas šių pastatų energinis auditas, matuojamas mikroklimatas butuose. Atlikus daugiabučių šilumos nuostolių per išorines atitvaras analizę nustatyta, kad mažiausius šilumos nuostolius leidžia pasiekti atnaujinti PVC langai, pakeistas stogas ir balkono ar tambūro durys“, – sako E. Petrauskas.

Didesnis komfortas butuose

Pasak Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto Aplinkosaugos technologijos katedros vyriausiojo mokslo darbuotojo dr. Tado Prasausko, dažna senos statybos daugiabučių problema yra ta, kad šiluma name paskirstoma nevienodai ir dėl šios priežasties vienuose butuose yra per karšta, o kituose – per šalta. Šią problemą renovacijos metu sprendžia tinkamai subalansuota šildymo sistema, kuri užtikrina tolygų šilumos pasiskirstymą tarp pastato aukštų.

Nustatyta, kad vidaus oro temperatūros reikalavimus atitiko dauguma tirtų daugiabučių: išmatuotos vertės pateko į 18–22 °C diapazoną, o žemesnė nei numatyta ribinė vertė (<18 °C) temperatūra nebuvo užfiksuota nei viename iš monitoringui atrinktų namų.

Sumažėjo drėgmės lygis

APVA Pastatų modernizavimo departamento Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus ekspertas pratęsia, kad gyventojų pasitenkinimui ypač svarbus santykinės oro drėgmės rodiklis. Jis padeda išvengti sveikatos problemų, tokių kaip kvėpavimo takų dirginimas ar sausėjanti oda bei mažina pelėsio atsiradimo riziką.

„Santykinė oro drėgmė po renovacijos keičiasi priklausomai nuo vėdinimo sistemos ir pastato sandarumo. Šiuolaikinės ventiliacijos sistemos, ypač tos, kurios įrengtos su šilumogrąžos funkcija, gali sumažinti oro temperatūrą namuose vidutiniškai 5–10 °C. ​​Monitoringo metu nustatyta, kad virš 90 proc. išmatuotų vidaus oro santykinės drėgmės verčių pateko į rekomenduojamą 35–60 proc. diapazoną“, – teigia E. Petrauskas.

Pagerėjo oro kokybė

Dar vienas gyventojų komfortui būtinas elementas yra anglies dioksido (CO2) koncentracija. Ji tiesiogiai veikia oro kokybę, sveikatą, produktyvumą ir bendrą gyvenimo komfortą. Dauguma tikrintuose daugiabučiuose užfiksuotų anglies dioksido koncentracijos verčių taip pat neviršijo auditorių nustatytos ribinės vertės.

Anot dr. T. Prasausko, siekiant užtikrinti geresnį oro mainų intensyvumą, sumažinti CO2 ir kitų teršalų, tokių kaip aerozolių, bioaerozolių, lakiųjų organinių teršalų (LOJ), koncentracijas ore, kaip ir santykinės oro drėgmės klausimu, verta įrengti mechaninę vėdinimo sistemą su šilumogrąžos funkcija.

Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.

Nėra pranešimų, kad būtų rodomas

Naujienos iš interneto

Rekomenduojami video

Aktualijos

Featured

Ignalinos naujienos

Indraja

Įvairenybės

Jaunimas