2020-ieji – rekordiniai: mažiausiai gimusiųjų, daugiausiai mirusiųjų

Lietuvos statistikos departamentas skelbia naujausius duomenis apie demografinę situaciją šalyje. 2021 metų sausio 1dienos duomenimis, Lietuvoje gyvena 2,8 mln. nuolatinių gyventojų – 1,1 tūkst. daugiau negu prieš metus. COVID-19 pandemija paveikė visas demografines šalies charakteristikas, nes praėjusiais metais užfiksuotas didžiulis mirčių šuolis, o gimusiųjų sulaukta kur kas mažiau nei ankstesniais metais. Gyventojų skaičius augimas paskutinį kartą buvo fiksuotas tik 1992 metais, kai mūsų šalyje gyveno 3,7 mln. žmonių. Per tris dešimtmečius sumažėjo 25 proc. gyventojų.

Pernai nuolatinių gyventojų skaičiaus pokyčiui įtakos turėjo teigiama neto tarptautinė migracija – 20 tūkst. daugiau žmonių imigravo negu emigravo – ir neigiama natūrali gyventojų kaita: 18,9 tūkst. daugiau žmonių mirė negu gimė kūdikių.

2021 m. pradžioje Lietuvos miestuose gyveno 1 mln. 885,9 tūkst. (67,5 proc.) gyventojų, kaime – 909,3 tūkst. (32,4 proc.). Moterys sudarė 53 proc. visų nuolatinių gyventojų, 1 tūkst. vyrų teko 1 128 moterys.

Mažiau gimė, daugiau mirė

2020 m. gimė 24,5 tūkst. kūdikių, tai 2,9 tūkst. (10,6 proc.) mažiau negu 2019 m., ir 2020 m. 1 tūkst. gyventojų teko 8,8 gimusiojo (2019 m. – 9,8).

2020 m. mirė 43,4 tūkst. žmonių, tai 5,1 tūkst. (13,3 proc.) daugiau negu 2019 m. Mirusių žmonių skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, padidėjo nuo 13,7 (2019 m.) iki 15,5 (2020 m.).

Daugiau imigravo užsieniečių ir grįžo lietuvaičių

2020 m. į Lietuvą imigravo 43,1 tūkst. žmonių – 3 tūkst. (7,5 proc.) daugiau nei 2019 m. Imigrantų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, padidėjo nuo 14,3 (2019 m.) iki 15,4 (2020 m.).

2020 m. į Lietuvą grįžo gyventi 20,8 tūkst. Lietuvos Respublikos piliečių, tai 0,4 tūkst. (2 proc.) daugiau negu 2019 m. Jie 2020 m. sudarė beveik pusę (48,3 proc.) visų imigrantų.

2020 m. į šalį imigravo 22,3 tūkst. užsieniečių, tai 2,6 tūkst. (13,2 proc.) daugiau negu 2019 m. Didžioji dalis (9,3 tūkst., arba 41,8 proc.) 2020 m. jų buvo Ukrainos piliečiai, 7,3 tūkst. (32,7 proc.) – Baltarusijos, 1 tūkst. (4,4 proc.) – Rusijos. Imigravusių Baltarusijos piliečių skaičius, palyginti su 2019 m., padidėjo 1,1 karto, Ukrainos – 5 proc., Rusijos piliečių sumažėjo – 3,2 proc.

Emigracija mažėjo

2020 m. iš Lietuvos emigravo 23,1 tūkst. nuolatinių šalies gyventojų, tai 6,2 tūkst. (21,2 proc.) mažiau negu 2019 m. Emigrantų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, sumažėjo nuo 10,5 (2019 m.) iki 8,3 (2020 m.).

Pernai 6 tūkst. (26,2 proc.) emigrantų išvyko į Jungtinę Karalystę, 3,8 tūkst. (16,6 proc.) – į Ukrainą, 2,1 tūkst. (9,1 proc.) – į Baltarusiją, 1,8 tūkst. (7,7 proc.) – į Vokietiją, 1,7 tūkst. (7,3 proc.) – į Norvegiją. Emigravusiųjų į Jungtinę Karalystę skaičius, palyginti su 2019 m., sumažėjo 4,1 tūkst. (40,3 proc.), į Vokietiją – 0,8 tūkst. (31,1 proc.), į Norvegiją – 0,7 tūkst. (28,9 proc.), o padidėjo į Ukrainą – 1,6 tūkst. (1,7 karto), Baltarusiją – 1 tūkst. (1,9 karto).

Mažiau gyventojų tuokėsi, mažiau ir išsituokė

2020 m. buvo įregistruota 15,2 tūkst. santuokų ir 7,4 tūkst. ištuokų. Santuokų skaičius, palyginti su 2019 m., sumažėjo 4,3 tūkst. (22,1 proc.), ištuokų – 1,3 tūkst. (14,9 proc.). 100 santuokų tenkančių ištuokų skaičius padidėjo nuo 44,5 (2019 m.) iki 48,9 (2020 m.).

Lietuvos statistikos departamento ir laikraščio „Utenos diena“ inf.

Nėra pranešimų, kad būtų rodomas

Naujienos iš interneto

Sponsored Video

Aktualijos

Featured

Ignalinos naujienos

Įvairenybės

Jaunimas

Kaimas