2016-aisiais: mažiau pamokų, bet ilgesni mokslo metai

Švietimo ir mokslo ministerijoje patvirtinti bendrieji ugdymo planai, kuriais dvejus ateinančius mokslo metus vadovausis visos šalies mokyklos. Pagrindinės naujovės laukia mokinių, kurie ateinančiais metais turės mažiau pamokų penktadieniais, tolygiau paskirstytas mokymosi krūvis per metus, daugiau valandų bus skirta socialinei veiklai.

Švietimo ir mokslo ministerija informuoja, kad penktadieniais siūloma planuoti mažiau pamokų, o ilgąją pertrauką paversti fiziškai aktyvia. Socialinei veiklai skiriamų valandų skaičius išauga nuo 5 val. per metus iki 20 val. Taip pat mokyklos daugiau dėmesio skirs pilietinei veiklai.
Taip pat pateikiamos rekomendacijos, kaip išradingiau panaudoti papildomas 3 kassavaitines valandas mokymosi pagalbai teikti, taip mažinant korepetitorystę ir sudarant sąlygas mokiniams gauti nemokamas mokytojų konsultacijas savo mokyklose. Kaip rodo iš mokyklų gauti duomenys, dažniausiai konsultacijų laiką mokiniai naudoja lietuvių kalbos ir matematikos spragoms užpildyti.

Mokysis ilgiau

Planuose taip pat numatyta tolygiau paskirstyti mokymosi krūvį per metus, keliomis dienomis pavėlinant mokslo metų pabaigą. 2016 m. 1-4 kl. mokiniai mokytųsi iki birželio 3 d. (dabar iki gegužės 31 d.), 5-11 kl. mokiniai mokytųsi iki birželio 10 d. (dabar – iki birželio 5 d.). 2017 m. pradinukai mokyklą lankytų iki birželio 9 d., 5-11 kl. mokiniai – iki birželio 16 d.
Taip būtų dalinai atstatyta iki 2008 m. Lietuvoje buvusi mokslo metų trukmė, kai buvo mokamasi iki birželio 19 d., ir artėjama prie Europos šalių mokslo metų trukmės. Daugelyje Europos šalių mokiniai, mokslo metus pradėję rugpjūtį ar rugsėjį, mokosi iki birželio pabaigos – liepos pradžios (žr. lentelę).

Ministras: Lietuvoje mokslo metų trukmė viena trumpiausių ES

„Tarptautiniai tyrimai rodo prastėjančius Lietuvos mokinių pasiekimus. Daugėja mokinių, nepasiekiančių patenkinamo lygmens. Švietimo ekspertai pastebi, kad mokymosi laikas ir mokytojo darbo efektyvumas yra vieni iš svarbiausių veiksnių, lemiančių mokymosi rezultatus. Lietuvoje mokslo metų trukmė viena trumpiausių ES, mes mažiausiai skiriame laiko skaitymo ir kitiems gebėjimams ugdyti: pamokų skaičius pastarąjį dešimtmetį mažėjo. Grįždami prie anksčiau buvusios mokslo metų trukmės nedidiname ugdymo programų apimties – tiems patiems dalykams, jų įtvirtinimui bus skiriama daugiau laiko“, – sakė švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis.

Daugiau dėmesio pažintinei ir praktinei veiklai

Pasak ministro, edukologai, mokyklų vadovai siūlė mokslo metus ilginti bent mėnesiu, tačiau kol kas Lietuvoje tam nėra pasirengta. „Artimiausiais metais daug dėmesio bus skiriama mokytojų kvalifikacijai tobulinti, kad ugdymas būtų atraktyvesnis, vaikai vasarą nesėdėtų suoluose, o mokytųsi per praktinę ir pažintinę veiklą. Neatmetame, kad gali būti peržiūrimos ir ugdymo programos dėmesį sutelkiant į esminius dalykus“, – sakė D. Pavalkis.
Naujos redakcijos Bendruosiuose ugdymo planuose atkreipiamas didesnis dėmesys į mokinių,   atvykusių mokytis iš užsienio, adaptaciją naujoje mokykloje, į tėvų aktyvesnį įtraukimą į mokyklos gyvenimą.

udiena.lt ir Švietimo ir mokslo ministerijos inf.

 

Nėra pranešimų, kad būtų rodomas

Aktualijos

Featured

Įvairenybės

Jaunimas

Kaimas

Krašto žinios