Pernai visose Lietuvos savivaldybėse liks nepanaudota 50 proc. socialinėms pašalpoms bei būsto šildymo išlaidų, karšto bei geriamojo vandens išlaidų kompensacijoms skirtų lėšų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė primena, kad piniginei socialinei paramai skirtas, bet nepanaudotas lėšas savivaldybės privalo naudoti kitiems svarbiems socialiniams poreikiams tenkinti – taip savivaldybes elgtis nuo 2015 m. pradžios įpareigoja naujasis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas.
„Savivaldybės nepanaudotas lėšas gali skirti socialinių darbuotojų finansavimui, jų mobilių savaitgalinių ar naktinių grupių kūrimui, psichologų, kitų specialistų samdymui, pirkti reikalingas paslaugas iš NVO ir pan.”, – pabrėžė ministrė Algimanta Pabedinskienė.
Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymui įgyvendinti nuo 2015 metų savivaldybėms skiriama beveik 230 mln. eurų. Įstatyme numatyta, kad nepanaudotas lėšas savivaldybės ne grąžina į biudžetą, bet naudoja kitoms socialinėms reikmėms.
„Turime ir gražių pavyzdžių, kai nepanaudotos lėšos buvo skirtos neįgaliųjų transporto, patalpų pritaikymo finansavimui, vaikų dienos centrų įrengimui ir pan., tačiau turime informacijos ir apie savivaldybes, kurios šias lėšas skyrė skoloms grąžinti ar keliams tiesti”, – sakė ministrė.
Vidutiniškai per vieną 2015 metų sausio – rugsėjo mėnesį socialinę pašalpą gavo 114,7 tūkst. asmenų (4,0 proc. visų Lietuvos gyventojų). Palyginti su 2014 metų sausio – rugsėjo mėnesiais, vidutiniškai per mėnesį socialinę pašalpą gavusių asmenų skaičius sumažėjo 22,1 proc., išlaidos socialinei pašalpai mokėti sumažėjo 27,0 proc.
Būsto šildymo išlaidų ir išlaidų vandeniui kompensacijoms teikti per 2015 metų sausio – rugsėjo mėnesius išleista 31,25 proc. mažiau lėšų nei per tą patį 2014 metų laikotarpį.
Vidutiniškai per vieną 2015 metų sausio – rugsėjo šildymo sezono mėnesį būsto šildymo išlaidų kompensacijas gavo 144,4 tūkst. asmenų (5 proc. visų Lietuvos gyventojų). Per vieną 2015 metų sausio – rugsėjo šildymo sezono mėnesį, palyginti su atitinkamu 2014 metų laikotarpiu, vidutiniškai per mėnesį gavusių būsto šildymo išlaidų kompensacijas asmenų skaičius sumažėjo 26,7 proc.
Socialinės pašalpos ir kompensacijų gavėjų bei išlaidų mažėjimui labiausiai įtakos turėjo bedarbių skaičiaus mažėjimas (Lietuvos darbo biržos duomenimis, 2016 m. sausio 1 d. Lietuvos darbo biržos duomenų registre buvo 9 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų, o tai 0,3 proc. mažiau nei prieš metus) ir augančios gyventojų pajamos.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inf.