Beveik tūkstantis veikiančių įmonių
Neseniai „Utenos dienoje“ rašėme apie Utenos verslo įmones – nagrinėjome, kurios bendrovės buvo tarp didžiausių pagal pardavimus, pelną ar darbuotojų skaičių. Šį kartą į rajono verslą pažvelkime iš kitos pusės. 2026 metų rugpjūtį Utenoje aktyviai veikė 980 įmonių. Tačiau tarp beveik tūkstančio įmonių skirtumai – milžiniški. Vieni verslininkai darbuotojams moka daugiau kaip 4 tūkst. eurų siekiančią vidutinę algą, kiti darbuotojų atlyginimams gali skirti gerokai mažiau. Vienos įmonės per metus valstybei sumoka dešimtis milijonų eurų mokesčių, o kitų veiklos rezultatas – šimtų tūkstančių eurų nuostolis.
Kas Utenoje moka didžiausius atlyginimus?
Pagal paskutinių 12 mėnesių „Sodros“ duomenų medianą, rugpjūtį didžiausius atlyginimus Utenoje mokėjo kompiuterių programavimo ir konsultacinės veiklos įmonė UAB „Artme“. Vidutinė alga čia siekė 4 007 eurus. Antroje vietoje – UMEGA GROUP, mokėjusi vidutiniškai 3 714 eurų, trečioje – odontologijos klinika „Profident“ su 3 678 eurais.
Į dešimtuką taip pat pateko „Arsdekosta“, „Švyturys-Utenos alus“, „Baltyre LT“, „Miškų fondas“, „Utenos šilumos tinklai“, „Samsonas Motorsport“ ir „Hermes Asset Management“.
Įdomu tai, kad didžiausius atlyginimus mokančių įmonių sąraše – ne vien pramonės milžinai. Jame matome ir IT, ir medicinos, ir statybų, ir energetikos, ir transporto įmones.
„Švyturys-Utenos alus“ – mokesčių milžinas
Jeigu atlyginimų lentelėje pirmauja „Artme“, visiškai kitoks vaizdas atsiveria pažvelgus į sumokėtus mokesčius. 2025 metais Utenoje neprilygstama mokesčių mokėtoja buvo UAB „Švyturys-Utenos alus“. Įmonė sumokėjo net 65,7 mln. eurų mokesčių. Tai keliasdešimt kartų daugiau nei daugelio kitų įmonių mokestinis indėlis. Antroje vietoje likusi „Biovela-Utenos mėsa“ sumokėjo 7,08 mln. eurų. Toliau rikiuojasi „Bikuvos prekyba“ – 2,62 mln. eurų, „Utenos prekyba“ – 2,48 mln., LOG LT – 2,31 mln., „Utenos vandenys“ – 2,23 mln. eurų. Į dešimtuką taip pat pateko „Alauša“, „Vytrolma“, „Baltyre LT“ ir „Rokiškio pieno gamyba“.
Skaitytojams priminsiu, kad „Biovela-Utenos mėsa“ dirba beveik keturis kartus daugiau darbuotojų ir šios įmonės apyvarta daugiau kaip tris kartus didesnė nei bendrovės „Švyturys-Utenos alus“, tačiau mokesčių pastaroji sumoka beveik 10 kartų daugiau. Ir tai ne klaida. Taip yra todėl, kad ši įmonė veikia akcizinių prekių, šiuo atveju alkoholio, rinkoje.
Šie skaičiai labai aiškiai parodo, kokią reikšmę Utenos ekonomikai turi kelios didelės įmonės. Vienos bendrovės sumokėtų mokesčių suma gali prilygti dešimčių ar net šimtų mažesnių įmonių mokestiniam indėliui.
Kas laimi daugiausia pinigų viešuosiuose pirkimuose?
Dar vieną Utenos verslo portreto dalį atskleidžia viešieji pirkimai. Pagal per pastaruosius 12 mėnesių sudarytų sutarčių vertę pirmauja UAB „Alauša“. Viešųjų pirkimų sutarčių vertė siekė net 23,25 mln. eurų. Antroje vietoje – UAB „Dauniškis ir Ko“ su 7,83 mln. eurų, trečioje – „Balrenta“ su 4,84 mln. eurų. Toliau rikiuojasi „Mokalnis“, „Šilinė“, „Bikuvos prekyba“, „Agrenta“, „Uginta“, WAPSA ir „Baltyre LT“.
Tačiau čia svarbi viena pastaba. Viešųjų pirkimų skaičius ir jų vertė – ne tas pats. Įmonė gali turėti šimtus ar net tūkstančius pirkimų, tačiau kiekvieno jų vertė gali būti nedidelė. Kita įmonė gali laimėti vos kelis viešuosius pirkimus, tačiau jų bendra vertė bus milijoninė.
Todėl pagal viešųjų pirkimų skaičių vaizdas visiškai kitoks. Čia absoliučiai pirmauja „Bikuvos prekyba“ – per 12 mėnesių fiksuoti net 5 605 pirkimai. Antroje vietoje – „Dauniškio prekyba“ su 640, trečioje – „Utenos prekyba“ su 514. Toliau rikiuojasi Utenos techninių apžiūrų centras – 425 pirkimai, „Utenos Indra“ – 342, „Utenaitis“ – 314.
Šie skaičiai savaime nereiškia, kad viena ar kita įmonė yra labiau priklausoma nuo viešųjų pinigų. Reikėtų žinoti ne tik pirkimų skaičių, bet ir jų struktūrą, vertę bei tai, kokią dalį įmonės apyvartos sudaro viešojo sektoriaus užsakymai. Juk viešuoju pirkimu gali tapti ir nedidelės vertės prekės ar paslaugos įsigijimas – nuo kanceliarinių prekių ar kuro iki smulkios paslaugos ar reklamos. Todėl vien pirkimų skaičius nėra pakankamas rodiklis vertinant verslo priklausomybę nuo valstybės ar savivaldybės pinigų.
Ne visos įmonės metus baigia pelningai
Kita Utenos verslo pusė – nuostoliai. 2025 metais didžiausią nuostolį patyrė „Umega Agro“ – 510 tūkst. eurų. „SatiMed“ nuostolis siekė 420 tūkst. eurų, K.T.S PRODUCTION – 320 tūkst., „Aldo statybos“ – 280 tūkst. eurų. Į dešimtuką pateko ir gerai Utenoje žinoma „Bikuvos prekyba“ – jos 2025 metų nuostolis siekė apie 260 tūkst. eurų. Toliau rikiuojasi „Asneka“, „Šiekštys“, ARGMEDIS, „AL Valdos“ ir „Raliga“. Tai dar kartą primena, kad didelė apyvarta ar didelis darbuotojų skaičius savaime nereiškia pelningos veiklos. Įmonės gali susidurti su išaugusiomis žaliavų, darbo jėgos, energijos, transporto ar finansavimo sąnaudomis, investuoti į plėtrą arba veikti sektoriuose, kuriuose maržos nėra didelės.
Utenos verslo veidas – ir ant keturių ratų
Dar vieną įdomią detalę atskleidžia įmonių transporto parkai. Didžiausią automobilių parką tarp Utenos įmonių turi „Hermes Asset Management“ – 210 automobilių. Antroje vietoje LOG LT – 179, trečioje „Agrenta“ – 122. Į dešimtuką taip pat pateko „Švyturys-Utenos alus“, valdantis 103 automobilius. Čia vėl matome labai aiškią tendenciją – didžiausių automobilių parkų dešimtuke dominuoja transporto įmonės. Ir tai nieko keisto – automobilis tokioms įmonėms yra tiesioginė veiklos priemonė.
Ką visa tai sako apie Utenos verslą?
Iš pirmo žvilgsnio turime paprastą skaičių – 980 veikiančių įmonių. Tačiau pažvelgus giliau matyti visiškai kitoks paveikslas. Utenos verslas yra įvairus, tačiau jo ekonominis svoris pasiskirstęs labai netolygiai. Vienos įmonės tampa didžiausiais darbdaviais, kitos – didžiausiais atlyginimų mokėtojais. Vienos sumoka milijonus eurų mokesčių, kitos laimi didelės vertės viešuosius pirkimus. O daliai įmonių tenka kovoti su nuostoliais ir nepalankiomis rinkos sąlygomis. Galbūt todėl kalbant apie Utenos verslą nereikėtų klausti vien to, kiek įmonių turime. Kur kas svarbesnis klausimas – kokios tai įmonės ir kokią ekonominę vertę jos sukuria Utenai? 980 – tik skaičius. Už jo slypi beveik tūkstantis skirtingų verslo istorijų.
980 – tik skaičius. Už jo slypi beveik tūkstantis skirtingų verslo istorijų.
Duomenų šaltinis https://imoniuanalitika.lt.
Duomenų šaltiniai: Registrų centras, „Sodra“, VMI ir „Regitra“. Rodomos tik veikiančios įmonės, pateikusios finansines ataskaitas su pardavimo pajamomis, 2025 m. finansines ataskaitas. Mokesčiai – 2025 m. VMI duomenys. Darbuotojai / alga – 2026-08 „Sodros“ duomenys.
