Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) specialistai visada pabrėžia, kad vienas pagrindinių daugiabučių namų atnaujinimo tikslų – energinio efektyvumo didinimas. Visiems žinoma, kad senos statybos daugiabučiai namai suryja didžiąją dalį visoje Lietuvoje pagaminamos energijos.
Kokiai kategorijai priskiriamas jūsų namas?
Normatyviniais aktais nustatyta, kad pastatų energinis naudingumas vertinamas pagal 9 klases: A++, A+, A, B, C, D, E, F, G. Pirmąsias tris klases atitinka tik naujausios statybos daugiabučiai namai, kuriuos statant panaudojamos efektyviausios statybinės medžiagos ir pačios pažangiausios technologijos. Kadangi didžiausias šilumos sunaudojimas ir didžiausi energijos nuostoliai būdingi senos, sovietinės statybos daugiabučiams, tai juos atnaujinant keliami kuklesni reikalavimai. Tam, kad atnaujinamo namo gyventojai įgytų teisę į valstybės paramą, reikia, jog namas po modernizacijos atitiktų C klasės reikalavimus. Anksčiau pakako ir D klasės. BETA specialistė Utenos apskrityje Nijolė Graužinytė pabrėžė, kad atnaujinamo namo energinis naudingumas sertifikuojamas du kartus – prieš modernizaciją ir po jos. Lyginant abu sertifikatus, įvertinamas atnaujinimo efektyvumas. Utenos rajono savivaldybės administracijos Teritorijų planavimo ir statybos skyriaus vyriausiasis specialistas Vytautas Nakas pastebėjo, kad daugumos Utenos miesto daugiabučių namų būklė nėra labai bloga. Daugelis gyventojų ir gyventojų bendrijų savo namu ir butais rūpinosi – padedant daugiabučio administratoriui lopė stogus, kamšė tarpus tarp sienų blokų, keitė senus langus ir stiklino balkonus. Šie namai iš dalies atitinka D ir E energinio naudingumo klases, tačiau pasiekti reikiamą C klasę nėra labai sunku.
Modernizacija nebaigta, o nauda jau apčiuopiama
V. Nakas teigė pastebėjęs ir tai, kad gyventojai energinio naudingumo klasę linkę sieti su savo būstų temperatūra šildymo sezono mėnesiais. Tai ne visai teisinga. Energinio naudingumo klasę charakterizuoja visų pastato lauko atitvarų šilumos perdavimo koeficientas, seniau vadintas šilumine varža. Šilumos perdavimo koeficientas priklauso nuo stogo sienų, pamatų apšiltinimo, langų, balkonų durų užsandarinimo ir kai kurių kitų faktorių. O butų temperatūrinis režimas priklauso nuo šildymo sistemos efektyvumo bei inovacijų. „Visuose atnaujinamuose namuose dabar privalu pertvarkyti šildymo sistemą. Atliekamas sistemos balansavimas, siekiama, kad per visus stovus šiluma plistų vienodai. Padėtis, kai vienu stovu karštas vanduo kyla į viršutinius aukštus, o į žemesnius leidžiasi jau ataušęs, nebetoleruojama. Pastatomi automatiniai balansiniai ventiliai, kurie reguliuoja, kad per visus stovus tekėtų vienodas šilumos srautas. Niekas name neturi būti nuskriaustas. Butuose prie kiekvieno radiatoriaus montuojami termostatiniai ventiliai, automatiškai palaikantys pastovią temperatūrą. Reguliuoti radiatorių temperatūrą gyventojai gali, bet tik tam tikrose ribose – nuo 16 iki 22 laipsnių šilumos. Šiaip jau gyventojams sukioti ventilius nepatariame, nes taip galima nuskriausti ir niekuo dėtus kaimynus. Reikia pasitikėti automatika”, – patarė V. Nakas. Utenoje modernizacija dar tik įsibėgėja, tačiau jos rezultatai verčia susimąstyti visus dar neapsisprendusius daugiabučių namų gyventojus. Baigtų atnaujinti Maironio g. 13 ir Vaižganto g. 14 daugiabučių namų pasiekimai praėjusį šildymo sezoną įspūdingi – sutaupyta daugiau kaip 60 proc. šilumos, gyventojai gavo atitinkamai mažesnes sąskaitas už šildymą. Kaimynai jau jaučia pavydą ir Vyžuonų g. 11A, Aušros g. 89 ir 99, Taikos g. 20 bei kitų atnaujinamų namų gyventojams, kurie gerokai sumažino šilumos sąnaudas ir sutaupė pinigų kitoms šeimų reikmėms.
Namudiagnostika.lt pasirūpins, jog gautumėte aukščiausios kokybės energinį sertifikatą
