Rusija ir Baltarusija visą Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį vykdo dezinformacijos ir propagandos kampanijas, nukreiptas prieš Lietuvą ar jos sąjungininkus vakaruose. Kaip šios kampanijos identifikuojamos, stebimos, analizuojamos, ir kokio atkirčio sulaukia, kalbamės su Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento patarėja Aukse Ūsiene.

Gerbiama Aukse, gal galite uteniškiams trumpai pristatyti, kas yra Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamentas, ir kokia jo veikla?

Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamentas (toliau – LK SKD) yra specializuotas kariuomenės padalinys, atsakingas už informacinės aplinkos stebėseną, visuomenės atsparumo išorinėms grėsmėms didinimą, kariuomenės įvaizdžio formavimą, tam tikra prasme ir kariuomenės ryšių su visuomene stiprinimą. LK SKD yra tiesiogiai pavaldus Lietuvos kariuomenės vadui. Čia dirbantys žmonės dirba keliomis kryptimis, viena iš jų – nuolat stebėti ir vertinti nedraugiškų užsienio šalių vykdomas informacines operacijas bei dezinformaciją, nukreiptą prieš Lietuvos valstybę ir kariuomenę. Kita LK SKD veiklos kryptis – atsparumo didinimas. Mūsų specialistai rengia analitines įžvalgas apie priešiškos informacinės veiklos metodus bei naratyvus, siekdami stiprinti karių ir civilių atsparumą priešiškai propagandai. Departamentas taip pat informuoja visuomenę apie kariuomenės veiklą, Lietuvos ir NATO sąjungininkų pratybas, vykdo krizių komunikaciją bei siekia paneigti įvairius viešoje erdvėje sklandančius mitus tiek apie kariuomenę, tiek apie valstybę apskritai, jei identifikuoja, jog tokią veiklą vykdo priešiškos jėgos.

Kaip veikia Rusija ir Baltarusija, kurdamos dezinformacijos kampanijas?

Rusija ir Baltarusija dezinformacijos kampanijas vykdo labai kompleksiškai, kai kurias gerai finansuoja. Taip pat šis veikimas pasireiškia kaip ilgalaikis bei dinamiškas: tai reiškia, kad kai kurios kampanijos būna planuotos, kitos gi – vystomos, reaguojant į situaciją. Kaip reagavimo pavyzdį galima pateikti Rusijos reakciją į dar 2017 m. NATO išleistą dokumentinį filmą „Forest Brothers“ („Miško broliai“), po kurio pasirodymo atrodė, kad kai kuriuos Kremliaus pareigūnus ištiko isterija, reaguojama buvo aukščiausiu lygiu, kaltinant tiek NATO, tiek Lietuvą nacizmu, fašizmu, istorijos perrašinėjimu, o partizanus šmeižiant, esą jie buvo naciai, teroristai, civilių gyventojų žudikai ir panašiai. Tačiau, pavyzdžiui, dezinformacijos kampanija apie 1991 m. Sausio 13-osios Sovietų Sąjungos karinę agresiją prieš Lietuvą buvo ilgalaikė, planuota, sisteminga ir ypač intensyvi prieš Lietuvai baigiant nagrinėti Sausio 13-osios bylą teisme 2021 metais. Jau iki to apie Sausio 13-ąją Rusijoje buvo išleista knyga, ji buvo išversta į kai kurias užsienio kalbas, į kampaniją buvo įtraukta ir Rusijos valstybės Dūma, kuri dar 2016 metais priėmė specialų pareiškimą dėl baudžiamosios bylos nagrinėjimo Vilniaus apygardos teisme, taip pat jų Tyrimo komitetas (atitikmuo Lietuvoje būtų Generalinė Prokuratūra) iškėlė baudžiamąsias bylas mūsų teisėjams, prokurorams ir tyrėjams, tyrusiems šią bylą, siekdamas mūsų pareigūnus įbauginti, taip pat šiuo veiksmu atgrasinti kitas šalis nuo panašių bylų tyrimo. Apie šią bylą, menkinant teismų darbą ir kaltinant politizavimu, rašė dauguma Rusijos valstybės kontroliuojamų informacinių portalų, tuo pačiu nuolat buvo skleidžiami naratyvai, kad Lietuvoje „savi šaudė į savus“, o Sovietų Sąjungos kariniai veiksmai buvo menkinami, teisinami, meluojant iki tokio lygio, kad aukų nebuvo, arba jos susisprogdino, susižalojo pačios.

Kaip ši dezinformacija platinama Lietuvoje?

Kadangi informacija neturi sienų, net jei ji šiek tiek ir apribota, Rusijos kuriami melagingi dezinformacijos naratyvai lengvai pasiekia ir Lietuvą paties Kremliaus kontroliuojamais Rusijos informaciniais kanalais: TV, radiju, internetu, ypač socialiniais tinklais. Dažniausiai dezinformacija pirmiausiai ir atsiranda rusiškuose šaltiniuose, o Rusijai prijaučiančių asmenų turi turbūt visose pasaulio šalyse. Tokiu būdu dezinformacija per tokių asmenų turimas socialinių tinklų paskyras išplatinama ir Lietuvoje. Iš kitos pusės, netgi tradicinė Lietuvos žiniasklaida apie tai dažnai parašo, nes neįmanoma nutylėti, ką vienu ar kitu svarbiu klausimu, kuris liečia mus pačius, kažkokius geopolitinius procesus, pavyzdžiui, Rusijos karą prieš Ukrainą ar NATO aljansą, pasisako aukščiausi Rusijos pareigūnai, o jie faktiškai visada tokiuose pasisakymuose naudoja tam tikras propagandos technikas, tokias, kaip manipuliacija (vieni faktai nutylimi, kiti iškeliami), etikečių klijavimą (pavyzdžiui, partizanai – banditai, teroristai, lietuviai – nacistai, rusofobai, ukrainiečiai –fašistai, banderovcai, NATO – agresyvus, puolantis karinis aljansas), taip pat ir dezinformaciją (klaidinimą, melavimą, informacijos iškraipymą, pavyzdžiui, NATO pradėjo karą Ukrainoje, NATO nori užpulti Rusiją: NATO sukels trečiąjį pasaulinį karą; Lietuva ruošiasi pulti Kaliningrado sritį ir pan.). Štai kodėl informacijos vartotojai Lietuvoje faktiškai kiekvieną dieną susiduria su Rusijos skleidžiam propaganda.

Kokios dezinformacijos įtakos operacijos buvo akivaizdžiausios pastaruoju metu?

Pastaruosius keletą metų Kremlius itin suinteresuotas mažinti ir visai nutraukti paramą kariaujančiai Ukrainai ne tik Lietuvoje bet apskritai Vakarų valstybėse, todėl Rusija aktyviai ir įvairiomis priemonėmis bei būdais skleidžia klaidingą informaciją, siekdama diskredituoti Vakarų šalių paramą. Dažniausiai vartojami naratyvai, kurie veikia mūsų emocijas, ypač paveikus yra baimės kurstymas, esą, jei teiksim paramą, karas tęsis, ir tokiu būdu konfliktas bus tik eskaluojamas bei pasieks mus. Rusijos aukščiausi pareigūnai yra ne kartą pakartoję, kad nutraukus paramą, karas būtų seniai pasibaigęs. Ir, žinoma, jie tam tikra prasme teisūs – karas būtų pasibaigęs, bet kokia to kaina? Čia irgi manipuliacija, nes po šia žinute slepiama Ukrainos okupacija. Mažinti paramą Ukrainai Kremlius siekia ir per savo agentūrą šmeiždamas paramos tiekėjus.

Taip pat nuolatiniame Kremliaus propagandistų taikiklyje yra istorinės atminties klastojimas. Porą atvejų apie partizanus bei Sausio 13-ąją jau paminėjau, tačiau yra ir kitų istorinių temų, kaip litvinizmas, kuris išplaukia iš Rusijos propagandisto A. Dugino koncepcijos, esą Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė buvo tik kitokia Rusija, t. y. Lietuvos Rusia (Rus Litovskaja). Šis rusiškas naratyvas itin palankus Baltarusijai, kurioje nemaža dalis visuomenės įtikėjusi, kad tikrieji Lietuvos kūrėjai buvo baltarusiai – litvinai, o mes, lietuviai, esame tik žemaičiai arba lietuvisai, kurie pavogėme iš baltarusių tautos ir valstybės pavadinimą, sostinę Vilnių ir jų istoriją.

Negalima nepaminėti ir atakų prieš Lietuvos partizanų vado A. Ramanausko-Vanago paminklus, kur jau nuo informacinių veiksmų buvo pereita prie fizinių, t. y. paminklas partizanų vadui dažais buvo apipiltas du kartus, o mūsų teisėsauga įrodė, kad tie veiksmai buvo koordinuojami Rusijos specialiųjų tarnybų, pasamdant asmenis, įvykdyti tokius nusikaltimus, tie asmenys dabar yra teisiami. Svarbu suprasti, kad Rusiją valdantis režimas į istoriją ir istorinę atmintį nežiūri tik kaip į mokslą, bet naudoja ją, kaip užsienio politikos įrankį ir geopolitikos formavimo svertą, istoriją išnaudoja, kaip ginklą informaciniame kare. Tai, kaip Rusijos režimui yra gyvybiškai svarbu, kad Lietuvos istorija būtų suprantama, matoma ir dėstoma pagal Kremliaus ideologų transliuojamą naratyvą, akivaizdžiai rodo rusų kalba parašytas ir pernai išleistas Lietuvos istorijos vadovėlis, kuriam įžanginį žodį parašė Rusijos užsienio reikalų ministras S. Lavrovas.

Taip pat Kremlius informacines operacijas vykdo ir prieš kitus taikinius, propagandistų akiratyje nuolat yra NATO aljansas, Lietuvos narystė NATO, Lietuvos kariuomenė, mūsų šalies energetinė nepriklausomybė, nelegalios migracijos ir pasienio apsaugos klausimai.

Ar skiriasi Rusijos ir Baltarusijos veikimo būdas Vokietijos kariuomenės dislokavimo Lietuvoje ir Kapčiamiesčio poligono steigimo klausimais?

Kalbant apie Vokietijos brigados dislokavimą Lietuvoje, Rusijos ir Baltarusijos informacinio veikimo tikslai sutampa – siekiama diskredituoti Lietuvos gynybos sprendimus, tačiau naudojami būdai ir akcentai skiriasi. Dėl Vokietijos brigados Rusijos propaganda nutaikyta į sąjungininkų ryšio skaldymą ir abejonių sėjimą. Dėmesys skiriamas strateginiam menkinimui, transliuojant žinutes esą brigados buvimas yra betikslis militarizavimas, kuris neapsaugos Lietuvos, o tik provokuos karą. Baltarusija gi dažniau akcentuoja agresyvaus NATO kūrimąsi prie Baltarusijos sienos, iš kur bus puolama jų teritorija.

Kapčiamiesčio poligono klausimu informacinė operacija tapo kur kas labiau lokali ir nutaikyta į vidaus destabilizavimą. Šį atvejį labiau išnaudojo Baltarusija, kuri vietos bendruomenėje kilusį natūralų gyventojų nerimą dėl turto ir aplinkosaugos, adaptyviai pavertė politiniu nepasitenkinimu. Buvo naudojamos bauginimo taktikos, esą bus iškirstas visas miškas, iš gyventojų atimta nuosavybė, visi priversti išsikelti, bus sugadinti keliai, iššvaistytos gynybai skirtos lėšos. Rusijos propagandos kanalai poligono klausimą pristatė kaip sąmoningą Lietuvos provokaciją siekiant pulti Kaliningrado sritį.

Kaip atpažinti dezinformaciją?

Tai gali būti labai emocingas turinys, skandalinga informacija, kuri platinama be nurodyto patikimo šaltinio, o patikrinus, jos neįmanoma surasti kituose šaltiniuose. Taip pat, jei informacija platinama svetainėje, kurios adresas keistas, nematytas, nežinomas ar parašytas su klaidomis, ir raginama nedelsiant dalintis. Pravartu žinoti ir propagandos technikas – kai kurias iš jų jau minėjau.

Kaip patartumėte elgtis paprastam žmogui, jeigu jis identifikuoja dezinformaciją socialiniuose tinkluose?

Identifikavus dezinformaciją socialiniuose tinkluose, svarbiausia nesielgti skubotai, nepasiduoti emocijoms, o pirmas patarimas būtų – nesidalinti, neplatinti, „nelaikinti“ (nedėti patiktukų ar net „piktukų“), nes taip yra didinamas dezinformacijos matomumas. Antras žingsnis – nekomentuoti. Bet koks pakomentavimas, kaip ir patiktukų spaudimas, taip pat didina matomumą – taip veikia socialinių tinklų algoritmai. T. y., mums „palaikinus“, tuos patiktukus pamato ir gali perskaityti bei pasidalinti mūsų draugai, paskui draugų draugai ir taip toliau… Jeigu informacija abejojate, arba ji kelia stiprias emocijas, patikrinkite jos tikrumą kituose šaltiniuose arba „googlinkite“. Jei tikrai įsitikinote, kad tai dezinformacija, melagiena, galima pranešti apie melagingą įrašą „Report post“, nurodant priežastį „False information“ (Melaginga informacija). Žinoma, galima ir pačiam blokuoti tiek asmenis, tiek kažkokias socialinių tinklų grupes, kuriose platinama dezinformacija, kad jų platinamo turinio nematytumėte.

Tad būkime budrūs ir atsakingi informacijos vartotojai.