Laikas, klimatas ir pasenę konstrukciniai sprendimai palieka ryškų pėdsaką senuose daugiabučiuose – juose vis dažniau fiksuojama įvairių defektų. Atkurti pastato tvirtumą ir prailginti jo eksploatacijos trukmę padeda renovacija, tačiau ilgalaikis rezultatas įmanomas tik užtikrinant nuoseklią namo priežiūrą.
Senuose daugiabučiuose dažnai nustatoma konstrukcinių ir inžinerinių defektų. Pasak Vilniaus TECH universiteto Gelžbetoninių konstrukcijų ir geotechnikos katedros doc. dr. Arnoldo Šneiderio, dažniausiai pasitaikančios problemos stambiaplokščiuose daugiabučiuose yra nesandarios siūlės tarp plokščių, drėgmės paveiktos sienos bei pažeistos jungtys. Mūriniuose pastatuose dažni plyšiai sienose, aptrupėjęs ar išsisluoksniavęs mūras. Taip pat pažeistos balkonų plokštės, o naujesniuose – lodžijų laikomosios konstrukcijos.
Dažniausi inžineriniai defektai yra netolygus šilumos paskirstymas, neautomatizuoti ar pasenę šilumos punktai, susidėvėję radiatoriai bei neefektyvūs vamzdynai. Iššūkių kelia ir vandentiekio bei nuotekų sistemos, elektros instaliacijos bei vėdinimo sistemos.
Defektus lemiančios priežastys yra kelios
Pasak Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Klimato neutralumo kompetencijų skyriaus eksperto Rolando Marcinkevičiaus, pagrindinės senų daugiabučių defektus lemiančios priežastys yra pastato amžius, klimato poveikis ir konstrukciniai sprendimai.
„Dauguma Lietuvos daugiabučių pastatyti iki 1993 metų, o stambiaplokščiai – dar prieš 30–60 metų, todėl jų konstrukcijos neišvengiamai susiduria su ilgalaikio nusidėvėjimo padariniais. Laikui bėgant vyksta betono erozija, armatūros korozija, plinta mikroįtrūkimai. Prie to prisideda ir tuo metu naudotos medžiagos bei projektavimo sprendimai, kurie neatitinka šiandienių energinio efektyvumo ir ilgaamžiškumo standartų“, – sakė APVA Klimato neutralumo kompetencijų skyriaus ekspertas.
A. Šneideris pratęsė, kad pažeidimus dar labiau gilina netinkama priežiūra: „Sakau gyventojams – esate atsakingi ne tik už savo sienas ir kriauklę, bet ir už stogą, pamatus, kaimyno balkoną viršuje. Kol išliks požiūris, kad bendrosios dalys – ne mano reikalas, tol strigs sprendimai, o defektams ištaisyti reikės ne renovacijos, o rekonstrukcijos.“
Renovacija pastatui suteikia naują pradžią
A. Šneiderio teigimu, atlikus renovaciją, pastato eksploatacijos laikotarpį galima skaičiuoti iš naujo – jis tampa ilgaamžiškesnis, saugesnis ir geriau pritaikytas šiuolaikiniams poreikiams.
„Toks namas gali tarnauti dar 50 metų. Žinoma, reikės kosmetinio remonto, tam tikrų atnaujinimų – medžiagos nėra amžinos. Tačiau jei visi elementai prižiūrimi tinkamai, rimtų problemų neturėtų kilti“, – tikino ekspertas.
Jeigu vis dar kyla klausimų ar abejonių, trūksta informacijos, išsamiai apie renovaciją galima pasiskaityti interaktyviame Renovacijos vadove būsto savininkams, esančiame modernizuok.apva.lt arba pasikonsultuoti telefonu +370 614 99699.
Primename, kad šiuo metu galiojančiam daugiabučių renovacijos fiksuoto įkainio kvietimui paraiškas gyventojų atstovai gali teikti iki spalio 1 d. Jei prašymų suma viršys kvietimui skirtą biudžetą, likusios paraiškos bus įtrauktos į rezervinį sąrašą. Paraiškos teikiamos per APVA informacinę sistemą APVIS.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.
