Jei išeitumėte į Utenos ar Utenos krašto miestelių gatves ir paklausinėtumėte ten sutiktų žmonių, už ką jie myli Uteną, gautumėte daug skirtingų atsakymų. Ir tai puiku, kad kiekvienas iš mūsų turi savo pačią svarbiausią priežastį mylėti mūsų miestą. Vieniems tai – ir neseniai atšvęstas Utenos gimtadienis, kitiems – sėkmingai Lietuvos krepšinio lygoje žaidžianti Utenos komanda, tretiems – mylima mokykla, mokytojas ar darbovietė. Svarbiausia, kad abejingų mūsų kraštui yra mažai.

Beveik šimtas metų

Ir ne veltui, nes mes, uteniškiai, tikrai turime daug kuo didžiuotis ir netgi pasipuikuoti prieš kitus Lietuvos miestus. Tačiau jei tęstume mūsų pokalbį gatvėje ir paklaustumėme: kokia mums labai gerai žinoma, kasdien aplankoma, mumis nuoširdžiai besirūpinanti įmonė yra viena seniausių, beveik visą šimtmetį skaičiuojanti Utenoje? Ar gautume teisingą atsakymą? Ko gero, tikrai ne kiekvienas atsakytų į šį klausimą. O atsakymas yra kur kas paprastesnis, nei galėtume pagalvoti – tai didžiausias Utenos krašto vietinis prekybininkas – UAB „Utenos prekyba”. Tikrai nustebsite sužinoję, jog ši taip arti kiekvieno iš mūsų esanti ir tokia sėkminga kompanija yra ypač susijusi su Utenos kraštu. Ir tie saitai išskiria „Utenos prekybą” iš visų kitų mieste veikiančių prekybinių kompanijų, yra ypatingas atvejis šalies mastu. Drąsiai galime didžiuotis, kad Utena turi tokį stiprų vietinį prekybininką, dirbantį miestui ir kraštui jau beveik šimtą metų.
Utenos krašto produktai
UAB „Utenos prekyba”, išgyvenusi sudėtingą istorinį kelią, keletą reorganizacijų ir pokyčių, šiuo metu yra didžiausias ir seniausias vietinis prekybininkas regione. Todėl šiose parduotuvėse apsiperka jau ne viena uteniškių karta, o mūsų kraštiečių poreikius ši įmonė išmano geriausiai iš visų mieste veikiančių prekybininkų. Kompanija daug produkcijos gamina čia pat, parduotuvėse, o asortimente yra ypač daug Utenos krašto produktų, receptų, skonių. Pavyzdžiui, visa žalia mėsa yra perkama iš regiono ūkių. Visa tai ir paaiškina, iš kur „Utenos prekybos” parduotuvėse yra tiek daug šviežių, kokybiškų ir tinkamo skonio vietinių produktų. „Daug gaminių, kuriuos mes parduodame, nerasite niekur kitur Lietuvoje. Jie gali vadintis panašiai, kaip kitur, bet tik pas mus gaminiai būdingi Utenos kraštui: tokio skonio, kvapo bei gamybos būdo. Mes dirbam tik Utenos regionui: iš Utenos krašto žaliavų, Utenos krašto žmonių rankomis, Utenos krašto žmonių skoniams”, – sakė UAB „Utenos prekybos” direktorius Robertas Miliauskas.

Parduotuvės – visur

UAB „Utenos prekyba” visame regione turi dešimtis įvairiausio formato prekybos vietų. Ir visos parduotuvės geriausiai pritaikytos prie konkretaus rajono poreikių – nuo didelių prekybos centrų iki mažų parduotuvių kaime. Pasiekti tokio tikslumo paprasta: čia tiesiog gyvendami ir dirbdami „Utenos prekybos” strategai lengvai supranta, ko reikia konkrečiai vietai. Be to, kompanija kelia tikslą ne tik dirbti pelningai, bet ir būti socialiai atsakinga: kartais net ir suprasdami, jog nedidelė parduotuvė kaime nebus pelninga, dirba ten, nes ją uždarius visas kaimas liktų be vienintelės maisto prekių parduotuvės.

Verslininkų palaikymas

Pagalba vietiniams žmonėms – tiek pirkėjams, tiek ir smulkiesiems gamintojams – dar vienas būdingas „Utenos prekybos” bruožas. „Būdami savi, privalome palaikyti savus gamintojus. Artimiausiu laiku pradėsime konkrečias programas, palengvinančias vietinių smulkiųjų gamintojų patekimą į UAB „Utenos prekyba” lentynas. Suteiksime galimybę Utenos vartotojams išbandyti regiono smulkiųjų verslų produkciją”, – lakoniškai pasakojo komercijos direktorius Darius Šileikis. Kompanija skaičiuoja, jog jos paslaugomis kasdien reguliariai naudojasi tūkstančiai žmonių, kuriems „Utenos prekybos” parduotuvės yra paprasčiausias būdas nusipirkti kasdienio būtinumo prekių. Dirbdama tik mūsų regione, įmonė yra svarbi tiek vietiniams žmonėms, tiek ir smulkiajam verslui. Tai yra kompanija, kuri uždirbamą pelną reinvestuoja į mūsų miestą ir regioną; kompanija, kuri turi sukaupusi daug reikšmingos patirties apie Utenos pirkėjus, ir ne iš tyrimų, o iš praktikos žinanti, ko nori Utenos miesto, Tauragnų ar kito miestelio gyventojai.
Šiuo metu įmonės teisinis statusas yra uždaroji akcinė bendrovė, valdoma apie 130-ies vietinių akcininkų. Džiugu, kad „Utenos prekyba” nežada sustoti ir imasi aktyvių veiksmų, kad gyventi mūsų mieste ir regione būtų dar lengviau. Tačiau iki šios dienos sėkmės buvo ilgas ir nelengvas kelias. Kelias, kuris visais įmonės gyvavimo laikais, išskyrė uteniškių požiūrį į prekybą, darbą ir rūpestį vietiniais žmonėmis.

Utena – išskirtinė

Kaip rodo istoriniai šaltiniai, „Utenos prekyba” pirmą kartą paminėta dar 1924 metais. Tuo metu organizacija vadinosi Utenos žemės ūkio draugija ir priklausė Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų sąjungai „Lietūkis”, įkurtai metais anksčiau. Atrodytų, jog čia nėra nieko įspūdingo, nes pirmosios Lietuvos Respublikos gyvavimo pradžioje šalyje aktyviai kūrėsi žemės ūkio, vartotojų kooperatyvai, bendrovės ir draugijos. Tačiau Uteną šiuose procesuose išskirtine daro keletas įdomių detalių. Pirma, Utenos žemės ūkio draugija, vėliau įsteigusi ir Utenos žemės ūkio kooperatyvą, buvo įkurta labai greitai. Antra, nuo pat veiklos pradžios Utenos krašto junginys buvo itin gausus narių ir tuo išsiskyrė iš aplinkinių regionų. Jau įkūrimo metais kooperatyvui priklausė 84 nariai ir jų skaičius nuolat augo, o 1933-iaisiais metais krašte veikė jau 9 kooperatyvai: Utenos, Leliūnų, Molėtų, Debeikių, Anykščių, Vyžuonų, Alantos, Videniškių ir kiti.
Sparčiai didėjo ne tik narių skaičius Utenos regione, bet ir jų finansinis pajėgumas. Pagal archyvų duomenis matome, jog iki 1940 metų Utenos žemės ūkio draugijos narių pajus maždaug per dešimtmetį padidėjo beveik 40 kartų. Pagal šį rodiklį Utena visoje „Lietūkio” sistemoje užėmė net 4 vietą, į priekį praleisdama tik Kooperacijos banką, Kauną ir Kėdainius.

Plėtojo strategiją

Akivaizdu, kad Utenos kooperatyvo narių veikla buvo sėkminga: draugijos kaupė patirtį, įstatinį kapitalą ir paskutiniais Lietuvos nepriklausomybės metais jau buvo svarbus rinkos dalyvis visoje apskrityje. Sėkminga vietinio prekybininko veikla turėjo teigiamos įtakos ir vietinių žmonių gyvenimo kokybei. Pagal „Lietūkio” veiklos strategiją kooperatyvai savo veiklą plėtojo trimis pagrindinėmis kryptimis: ūkininkų aprūpinimas ūkinei veiklai reikalinga įranga, užaugintų žemės ūkio produktų supirkimas ir, svarbiausia, mažmeninė prekyba (vadinamoji „detalioji prekyba”). Kaip rodo šie faktai, „Utenos prekyba” kaupia patirtį ir kompetenciją prekyboje mūsų regione beveik šimtą metų. Tai ir yra priežastys, kodėl įmonė žino viską apie mūsų regiono žmonių poreikius.
Utenos apskritis jau pirmosios Respublikos laikais buvo aktyvus šalies prekybos ir komercijos centras. Net ir geografiškai Utenos apskrities teritorija 1938 m. buvo viena iš didesnių apskričių Lietuvoje (6-a iš 20-ies pagal plotą, 8-a pagal gyventojų skaičių). Tačiau jaunai valstybei atgavus Vilniaus kraštą ir steigiant Vilniaus ir Švenčionėlių apskritis, dalis Utenos apskrities teritorijos atiteko Švenčionėliams. Utenos apskritis gerokai sumažėjo ir nukrito į 13-ą vietą iš 22 apskričių pagal plotą ir į 12-ą pagal gyventojų skaičių. Šie geopolitiniai pokyčiai šiek tiek pristabdė kooperatyvų plėtrą Utenos apskrityje.

Krašto prekybos ekspertas

Kooperacijos judėjimui įtakos turėjo ir netrukus prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas ir po jo sekę geopolitiniai sukrėtimai. „Visais laikais siekėme, jog „Utenos prekyba” būtų krašto prekybos ekspertas bei patriotas. Tikrai turime patirties ir kompetencijų, nes esame didžiausias ir seniausias regiono prekybininkas; parduodame daugiausia vietinės gamybos produktų, naudojame vietinius regiono receptus; turime labiausiai pritaikytas parduotuves ir padedam viso regiono smulkiesiems gamintojams išlikti”, – trumpai reziumavo direktorius R. Miliauskas.