Profesionalus virtuvės šefas D. Praspaliauskas supažindino su danų virtuve
ĮvairenybėsProfesionalus virtuvės šefas D. Praspaliauskas supažindino su danų virtuve
2014 spalio 29, Trečiadienis 09:13

Profesionalus virtuvės šefas D. Praspaliauskas supažindino su danų virtuve

Profesionalus virtuvės šefas D. Praspaliauskas supažindino su danų virtuve

Spalio 27-osios vakaras Utenos A. ir M. Miškinių viešojoje bibliotekoje prasidėjo kitaip. Konferencijų salėje ne tik skambėjo pokalbiai ir juokas, tačiau į ją užeiti viliojo ir gardus ką tik išvirtos arbatos aromatas. Iš Užpalių kilęs Deivydas Praspaliauskas – jauniausias Lietuvos virtuvės šefas – paprastai ir šiltai pasakojo apie save ir savo darbą tiek Lietuvoje, tiek Danijoje.

Pavadinimas „Pažink Europą kitaip: Danijos kulinarinis paveldas" pasirinktas ne šiaip sau. Visi Europos Sąjungos piliečiai gali laisvai keliauti ir dirbti ES. Būtent iškeliavus į Daniją ir prasidėjo Deivydo sėkmės istorija. Ten, kaip pats jis sakė, ir atrado savo hobį. Paklaustas, ar tikrai suradus mėgstamą darbą nebereiks dirbti nė dienos, Deivydas juokavo, kad kartais susimąsto, ar nereikėtų susirasti darbo, nes šiuo metu nesijaučia dirbantis.
Kadangi pats šefas atvyko persišaldęs, nusprendė visus pavaišinti ir išmokyti išsivirti arbatos, kuri sušildys šaltuoju metų laiku ir padės įveikti peršalimą.
Vėliau virtuvės šefas tris drąsiausius pakvietė gaminti sumuštinius, kurie laikomi danų virtuvės pasididžiavimu. Pirmoji ranką pakėlėm buvusi Užpalių gimnazijos socialinė darbuotoja Gitana. Netrukus prie jos prisijungė dar du žiūrovai. Kai sumuštiniai buvo pagaminti, virtuvės šefas papasakojo pagrindinius sumuštinių gaminimo principus, kurių laikomasi Danijoje.
Susirinkusieji Deivydo klausinėjo apie jo pomėgius, virtuvės paslaptis, labdaringą veiklą. Utenos lietuvių ir švedų draugijos pirmininkės pavaduotoja Vida Starčikovienė susitarė, kad D. Praspaliauskas atsiųs receptą, pritaikytą „Maisto banko" akcijos surinktiems produktams.
Atsiliepimų negailėjo ir kitos renginio dalyvė. Renginio viešnia sakė, kad jai neteko domėtis Danijos kulinariniu paveldu, todėl buvo įdomu išgirsti kažką naujo iš jauno, bet jau pripažinto ir įvertinto virtuvės šefo lūpų.
„Paprastumas, geranoriškumas, nuoširdumas bei begalinis darbštumas padaro daug daugiau nei stalčiuje gulintys diplomai. Džiugi žinia buvo ir ta, kad profesionalaus virėjo planuose yra ir Utena. Kas žino, gal „2 Dublis" įsikurs būtent Utenoje. Visi galėjo dar karta įsitikinti sena tiesa: jei žmogus myli gyvenimą, gerbia ir save ir kitus, pozityviai mąsto ir nebijo rizikuoti. jo nepakeičia nei laikas, nei statusas nei pinigai", – po susitikimo su D. Praspaliausku įspūdžiais pasidalijo Gitana.

Sandra ŽVIRBLYTĖ

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • PUSRYČIAI VILNIUJE

    Pusryčiai, pietūs ir vakarienė – tai būtini dienos ritualai, padedantys visą dieną jaustis energingiems, darbingiems ir sveikiems. Beje, subalansuota mityba ir tinkamai pasirinktas rytinis maistas taip pat nulemia gerą bendrą savijautą ir fizinę sveikatą.

    Pusryčiavimas – pirmas, dienos pradžioje atliekamas valgymo ritualas, kurį beveik visada sudaro pasirinktas patiekalas ir šaltas arba karštas gėrimas (kava, arbata, sultys ar kt.). Verta pasakyti, kad pusryčių istorija siekia labai senus laikus. Dar nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų ant pusryčių stalo būdavo nemenkas patiekalų pasirinkimas: pieno produktai (varškė, varškės sūris, varškėčiai), įvairūs miltiniai patiekalai, košės. Kiek vėliau atsirado ir kiaušinienė, pagardinama papildomais skoniais – lašinukais, svogūnais ar mėgstamomis daržovėmis. O po daugybės metų ant stalo atsirado ir sausi pusryčiai (įvairių grūdų dribsniai, paskaninami džiovintais vaisiais ir pienu). Ilgainiui neliko abejonių, kad pusryčiams reikia pasirinkti tokį maistą, kuris būtų praturtintas naudingomis medžiagomis.
    Atidžiau pažvelgus į pusryčiavimo tendencijas matyti, kad jos labiausiai priklauso nuo individualių norų bei susiformavusių įpročių. Vieni renkasi sveikus, kiti sočius pusryčius, tačiau visiems svarbu, kad jie būtų naudingi organizmui.

    Pagrindiniai pusryčių teikiami privalumai
    Pusryčiams turi būti skiriamas atidus dėmesys, nes tinkamai subalansuoti jie gali suteikti daug naudos organizmui. Pusryčiai – tai:
    1. Geros dienos garantas – skanus ir sveikas maistas dienos pradžioje. Gerai pradėtas rytas labai svarbus visos dienos savijautai.
    2. Sotumo jausmas. Tinkami pusryčiai užtikrina, kad ilgiau nebus jaučiamas alkis bei energijos stygius, todėl nuotaika bus geresnė, o visa diena – darbingesnė.
    3. Mažesnė persivalgymo tikimybė. Sočiai ir tinkamai papusryčiavus ryte, pietų ir vakarienės metu sumažės persivalgymo tikimybė.
    4. Stipresnis imunitetas. Visaverčiai pusryčiai, sudaryti iš vitaminų ir įvairių vertingųjų medžiagų, stiprina organizmą ir saugo nuo įvairių infekcijų. Tad pusryčiams geriausia rinktis kokybišką, skalsų ir vertingos sudėties maistą.
    5. Puiki bendra savijauta. Pirmiausia, geri pusryčiai skatina spartesnę medžiagų apykaitą. Tačiau ne mažiau svarbu ir tai, kad tinkami pusryčiai suteikia energijos ir apskritai skatina sveikesnį gyvenimo būdą, nes, gavę pakankamai naudingų medžiagų ryte, žmonės rečiau valgo saldumynus, mažiau vartoja saldžių gazuotų gėrimų, dažniau renkasi daržoves ir vaisius. Be to, visaverčiai pusryčiai padeda sureguliuoti cukraus kiekį ir cholesterolio koncentraciją kraujyje – tai prisideda prie geros savijautos.
    Tad ne veltui geri pusryčiai laikomi geros dienos garantu, svarbiu fizinės ir protinės energijos užtaisu, geros nuotaikos šaltiniu ir netgi būtinybe, kuri reikalinga gerai sveikatai užtikrinti. Vis dėlto norint jausti pusryčių teikiamą naudą reikia tikslingai pasirinkti produktus, kartais – netgi susidaryti kruopštų mitybos planą. Neturintiems laiko, noro ar reikiamų žinių siūloma puiki išeitis – pasinaudoti jau suplanuotais, profesionalių virtuvės meistrų paruoštais gausiais pusryčiais. Jais kasdien galite mėgautis restorane „Šventaragio sodas“. Tai kiekvieno skoniui ir poreikiams pritaikyti pusryčiai Vilniuje.

    https://sventaragiosodas.lt/pusryciai-restorane/

  • Kuo skiriasi užrašai „Geriausias iki...“ ir „Tinka vartoti iki...“?

    Neseniai Europos Komisijos užsakymu atliktas tyrimas atskleidė, kad apie 10 proc. iš 88 mln. tonų kasmet Europos Sąjungoje (ES) susidarančių maisto atliekų yra susijusios su tinkamumo vartoti termino ženklinimu. Faktą, kad ne visi vartotojai skiria tinkamumo vartoti terminų „Geriausias iki..." ir „Tinka vartoti iki..." reikšmes, patvirtina ir įvairios vartotojų apklausos. Prieš kelerius metus „Eurobarometro" vykdyto tyrimo duomenys parodė, kad užrašo „Geriausias iki..." reikšmę supranta mažiau nei pusė (47 proc.) ES gyventojų, o užrašo „Tinka vartoti iki..." – tik 40 proc. vartotojų.

  • Utenos ligoninės pacientai apie vėsų maistą ir kiauras lėkštes

    Kai viešojoje erdvėje pradėjo plisti informacija apie nekokybišką, neapetitiškai atrodantį Lietuvos ligoninių maistą, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) vasario mėnesio pradžioje inicijavo akciją, kurios metu SAM bei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) ekspertai, nuvykę į bet kurias šalies ligonines, tikrina ir vertina ligoniams tiekiamą maistą bei siekia nustatyti pagrindines žmonių skundų priežastis. Vasario 22 dieną mobili ekspertų komisija, sudaryta iš dviejų SAM ir dviejų VMVT specialistų, apsilankė Utenos ligoninėje, vertino maisto kokybę, išsakė savo pastabas bei patarimus ligoninės administracijai.

  • Pareigūnai ragina nesusigundyti pigiomis maisto teikimo paslaugomis

    Vasaros metas neretai asocijuojasi ne tik su atostogomis, bet ir su šventėmis, kurioms pasiruošti dažnai pritrūksta laiko. Tuomet gyventojų akys pradeda krypti į pigesnes paslaugas siūlančius skelbimus.

  • Maisto paketai jau pakeliui į savivaldybes

    Į savivaldybes pradedami vežti pirmieji maisto produktų paketai labiausiai nepasiturintiems žmonėms. Šiemet gyventojai sulauks 17 rūšių skirtingų maisto produktų, iš kurių šio mėnesio maisto produktų paketą sudaro: makaronai, grikių kruopos, kiaulienos konservai, konservuotų daržovių sriuba, konservuotos pupelės, avižiniai sausainiai ir greito paruošimo avižų košė.

  • Kulinarinėje kelionėje po pasaulį – ir Lietuvos smulkieji gamintojai

    Žemės ūkio parodos visame pasaulyje sulaukia nemažo susidomėjimo, tačiau Berlyne rengiama populiarioji tarptautinė paroda „Žalioji savaitė" sulaukia ypatingo lankytojų, profesionalų ir žiniasklaidos dėmesio. Šiemet paroda, visada stebinanti plačiausiu produktų ir paslaugų asortimentu žemės ūkio, maisto produktų ir sodininkystės srityse, vyksta sausio 20–29 dienomis. Lietuvos stendas šioje parodoje vėl bus įrengtas tokio pat dydžio kaip ir pernai, o mūsų šaliai atstovaus smulkieji gamintojai, pristatysiantys tautinio paveldo ir ekologiškus gaminius.

  • Ką reikėtų atsiminti perkant ir tvarkant maistą

    Specialistai pataria, ko nereikėtų pamiršti ruošiant šventinį stalą bei norint išvengti maisto švaistymo ir sveikatos sutrikimų.
    Visų pirma, renkantis maisto produktus, reikia įdėmiai perskaityti ženklinimo etiketes ir įsitikinti, kad nepasibaigęs jų tinkamumo vartoti terminas. Nereikėtų pirkti gaminio su ištaisyta, perklijuota ar visai nuplėšta etikete, nes taip gali būti nuslepiamas tikrasis produkto galiojimo terminas. Be to, nuo šių metų gruodžio 13 dienos įsigaliojo privalomas reikalavimas – pateikti maistingumo deklaracijas, pagal kurias galima įvertinti produktų energinę vertę, riebalų, sočiųjų riebalų rūgščių, baltymų, angliavandenių bei cukrų kiekius.

  • Naujovės ženklinant fasuotus maisto produktus

    Nuo šių metų gruodžio 13 dienos vartotojai gali gauti daugiau informacijos apie fasuotus maisto produktus, kadangi jų ženklinimo etiketėse esančią informaciją papildė maistingumo deklaracija. Iki šiol ją buvo privaloma nurodyti tik tuo atveju, kuomet yra pateikiami maistingumo teiginiai, pvz.: „be cukrų", „mažiau riebalų" ir panašiai. Prekybos centruose vartotojai skaitydami ženklinimo etiketes ir besirinkdami maisto produktus galės pamatyti ne tik jų energinę, tačiau ir riebalų, sočiųjų riebalų rūgščių, angliavandenių, cukrų, baltymų ir druskos kiekius.

  • Maisto atliekas rūšiuos ir gyventojai

    Maisto atliekų rūšiavimas – dar vienas uždavinys, kurį reikia išspręsti, kad sąvartynuose šalinamos biologiškai skaidžios atliekos, tarp jų ir maisto, iki 2020 m. sudarytų ne daugiau kaip 35 proc. 2000 m. susidariusių tokių atliekų kiekio. Šį ES reikalavimą pasiseks įgyvendinti tik tuo atveju, jeigu maisto atliekas rūšiuos ir gyventojai.

  • Maisto produktų nepasiturintiesiems pirkimuose – naujas etapas

    Artimiausiu metu bus pradėtos vykdyti Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo 4-ojo viešojo pirkimo procedūros, kurių metu planuojama įsigyti kokybiškai žmonių mitybai subalansuotų 17 rūšių maisto produktų. Pirkimą vykdys atsakomybę iš Rinkos reguliavimo agentūros perėmusi Europos socialinio fondo agentūra.

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2019
UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

test_gemius

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:6675
Vakar apsilankė:7335
Šią savaitę apsilankė:55391
Šį mėnesį apsilankė:122120
Viso (nuo 2015-02-16):11092851
Šiuo metu naršo:
96
2019-09-15
MENŲ KALVĖ - Utenos regiono kūrėjai ir jų darbai!