LR geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo įstatymas įpareigoja siekti, kad iki 2015 metų 95 proc. viešo vandens tiekimo teritorijos gyventojų būtų suteikta galimybė naudotis vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo paslaugomis. Tačiau uteniškiai pamena, kad dar prieš kelerius metus ne tik kaimo, bet ir miesto gyventojai turėjo ribotas galimybes prisijungti prie centralizuotų tinklų ir nebuvo įsirengę buitinių biologinių nuotekų valymo įrenginių. Šiuo metu padėtis yra pastebimai pasikeitusi.

Taršos kontrolė
Į paviršines nuotekas patenka viskas, kas yra ant žemės paviršiaus. Su kritulių vandeniu jos patenka į lietaus kanalizaciją, iš jos – į vandens telkinius. Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Utenos rajono agentūros vedėjas Eimantas Puodžiukas „Utenos dienai” aiškino, kad paviršinės nuotekos yra teršiamos dulkėmis, išsiliejus chemikalams ar tiesiog eksploatuojant netvarkingus automobilius. Kad iš kiemų, miestų, degalinių į lietaus nuotekas patekę nešvarumai, naftos produktai nepatektų į ežerus ir upes, nuotekos yra filtruojamos valymo įrenginiuose.
Pašnekovas sakė, kad nuolat yra vykdoma gamybinių nuotekų kontrolė. Utenoje daugiausia veikia stambios maisto pramonės įmonės. Visos jos turi pirminius nuotekų valymo įrenginius, iš kurių nuotekos patenka į centralizuotus tinklus.

Sprendžia nuotekų problemą
Vedėjas akcentavo, kad taip pat svarbu užtikrinti, kad į vandens telkinius nepatektų nevalytos gyventojų buitinės nuotekos. Jis pasidžiaugė, kad Utena šiuo atžvilgiu susitvarkė puikiai, todėl prieš kelerius metus aktuali buvusi buitinių nuotekų problema šiuo metu jau beveik išspręsta. Tą padaryti pavyko UAB „Utenos vandenys” įgyvendinus centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtrą Utenos mieste ir rajone. Šiuo metu Utenos rajone veikia biologinio nuotekų valymo įrenginiai su azoto ir fosforo šalinimu. Išvalytos nuotekos išleidžiamos į vandens telkinius. Utenos miesto nuotekų valymo įrenginiuose susidarantis dumblas pirmiausia tirštinamas būgniniuose tankintuvuose, po to stabilizuojamas metantankuose, sausinamas centrifuga ir sandėliuojamas dumblo aikštelėje. Vėliau jį galima panaudoti žemdirbystės laukams tręšti, miško įveisimo vietoms patręšti, nederlingam dirvožemiui rekultivuoti.
Vos prieš keletą metų ne tik kaimo, bet ir miesto gyventojai turėjo ribotas galimybes prisijungti prie centralizuotų tinklų ir nebuvo įsirengę buitinių biologinių nuotekų valymo įrenginių. „Kai kuriuose individualių namų kvartaluose, pavyzdžiui, Klebonžemyje, žmonės įsigudrindavo nuvesti vamzdžius, kuriais leisdavo nuotekos, o jos subėgdavo tiesiog į Krašuonos upę, – prisiminė E. Puodžiukas. – Taip gyventojai mėgindavo sutaupyti pinigų už nuotekų išsiurbimą ir išvežimą. Tai buvo labai didelė tarša.”
Tačiau už miesto ribų vis dar fiksuojami pažeidimai – dar šią vasarą Kaniūkų kaime aptikta trijų daugiabučių namų nuotekų „sistema”, kuria nevalytos nuotekos buvo išleidžiamos į pievą. „Kaniūkuose centralizuotų tinklų kol kas nėra, tačiau po mūsų kreipimosi šią problemą išsprendė savivaldybės administracija – dabar kiekvienam namui yra sumontuotas nuotekų kaupimo rezervuaras, – teigė E. Puodžiukas. – Šiuo metu aktualiausia problema – sodų bendrijos, kai kurios gyvenvietės.”
Utenos aplinkosaugininkai visai neseniai sulaukė dar vieno pranešimo apie Vijeikių kaime nutiestą vamzdį ir juo į tvenkinį tekančias nuotekas. „Tai yra didelė blogybė vandens telkiniams ir juose esančiai gyvūnijai, – aiškino E. Puodžiukas. – Nuo buityje naudojamų detergentų telkiniai dumblėja, skatinama augalija, kuri sunaudoja deguonį ir jo ima trūkti gyvūnijai.”

Vykdo plėtrą
UAB „Utenos vandenys” Gamybos direktoriaus pavaduotoja Dr. Giedrė Vabolienė „Utenos dieną” informavo, kad Utenos mieste apie 98 proc. gyventojų yra prisijungę prie centralizuotų tinklų, įmonė aptarnauja 65 proc. gyventojų kaimuose.
G. Vabolienė akcentavo, kad siekiant priemiestines gyvenvietes aprūpinti geriamuoju vandeniu ir nuotekų surinkimu, vykdoma intensyvi vandentiekio ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Utenos rajone. Šalia Utenos kuriasi nauji individualių namų kvartalai, intensyviai statomi gyvenamieji namai. Dar šiais metais numatoma atlikti centralizuotų tinklų statybos darbus ir pasirūpinti gyventojų nuotekų surinkimu. Siekiant padidinti šių paslaugų prieinamumą, vykdomi tinklų plėtros projektai kaimuose ir jau tapusiose gyvenamaisiais rajonais sodų bendrijose.