Sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis Lietuvoje išlieka aukštas, o dažniausiai į gydytojus pacientai kreipiasi dėl širdies ritmo sutrikimų, kai jų širdies veikla yra per greita (arba priešingai – per lėta). Anot Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Kardiologijos centro gydytojo kardiologo dr. Jono Jarašūno, didėjančio sergamumo šiomis ligomis priežastis paprasta – žmonės gyvena ilgiau, o tai reiškia, kad turime daugiau vyresnio amžiaus pacientų, kuriems svarbu užtikrinti visavertį gyvenimą.
„Dėl amžinių pakitimų ir širdies ligų vyresnio amžiaus žmonėms širdies laidžioji sistema natūraliai nusilpsta, nebegeba tinkamai generuoti ar praleisti elektros impulsų, reikalingų sklandžiai širdies veiklai užtikrinti. Turime daug medikamentų, skirtų pulsui suretinti, bet nė vieno, galinčio jį saugiai padidinti. Tad per daug suretėjus pulsui vienintelė pagalbos priemonė – širdies stimuliatoriaus implantavimas.
Širdies stimuliatorius – nedidelis prietaisas, gebantis generuoti širdies raumenį sužadinančius elektrinius impulsus ir užtikrinantis, kad širdis plaktų pakankamu dažniu. Nors įprastai stimuliatoriaus prisireikia nuo per reto pulso kenčiantiems pacientams, retesniais atvejais jis implantuojamas ir esant per dideliam pulsui. Šis gydymo metodas siūlomas tuomet, kai jokiais medikamentais nepavyksta širdies susitraukimų dažnio sumažinti. Tuomet atliekama ir dar viena procedūra – širdies laidžiosios sistemos radiodažninė abliacija. Po šios procedūros širdies susitraukimų dažnio kontrolė visu šimtu procentu patikima prietaisui“, – sakė J. Jarašūnas.
Kaip vyksta širdies stimuliatoriaus implantavimas?
Širdies stimuliatoriaus implantavimo procedūra yra visiškai neskausminga, dažniausiai atliekama taikant vietinę nejautrą, kai vaistų yra suleidžiama į implantavimo vietą, dažniausiai po kairiuoju raktikauliu.
„Tuomet per veną, naudodami rentgeną, priklausomai nuo prietaiso rūšies, nuvedame vieną, du ar tris laidus į tam tikras širdies vietas, kad galėtume kontroliuoti jos susitraukimus reikalingu dažniu. Tada prie laidų prijungiame stimuliatorių, kuris yra 4–5 cm pločio ir mažiau nei 1 cm storio, jį patalpiname virš raumens, po oda, ir užsiuvame“, – teigė gydytojas kardiologas.
Implantavimo procedūra gali trukti 30–60 min., o jeigu prietaisas yra sudėtingesnis, turintis tris laidus, – ir 1,5–2 val. Po procedūros pacientas dar tą pačią dieną gali atsikelti, pasivaikščioti, o visiškai į gyvenimą sugrįžta po poros savaičių.
Gyvenimas su širdies stimuliatoriumi – ką naudinga žinoti?
Svarbu žinoti, jog širdies stimuliatoriai reikalauja reguliarios apžiūros ir programavimo, todėl pirmasis kontrolinis vizitas pas gydytoją turėtų įvykti po 1–3 mėn. Jeigu paciento būklė išlieka stabili, vėliau šie apsilankymai vyksta kartą per metus. Jų metu, prisijungus specialiu kompiuteriu, patikrinami prietaiso parametrai, baterijos likutis. Pastebėjus, jog baterija baigiasi, suplanuojama stimuliatoriaus keitimo procedūra. Įprastai veikiantis stimuliatorius tarnauja apie 10 metų, tačiau tai yra labai individualu ir priklauso nuo kiekvieno paciento situacijos bei stimuliacijos poreikio.
„Dabartiniai širdies stimuliatoriai yra tikrai modernūs prietaisai ir sukelia itin mažai apribojimų gyvenime. Turint implantuotą šiuolaikinį širdies stimuliatorių galima atlikti netgi magnetinio rezonanso tomografijos tyrimą, tačiau apie turimą implantuotą prietaisą reikėtų informuoti tyrimą atliekantį specialistą“, – primena „Kardiolitos klinikų“, kuriose dirba vieni geriausių gydytojų Lietuvoje, gydytojas kardiologas J. Jarašūnas.
