Neseniai po pasibaigusio NBA lygos sezono į Lietuvą grįžęs Toronto „Raptors” rungtyniaujantis uteniškis Jonas Valančiūnas pirmiausia apsilankė gimtajame mieste, kur trečią kartą vyko jo vardo krepšinio stovykla. Kalbėdamas su „Utenos diena” jis pasidalijo mintimis apie atostogas Lietuvoje, jaunųjų krepšininkų ugdymą, profesionalaus krepšininko kasdienybę ir darbą 24 valandas per parą, krepšinio autoritetus bei žvaigždes.

Apie trečią vasarą vykstančią Jono Valančiūno krepšinio stovyklą

Krepšinio stovykla buvo įkurta mano iniciatyva. Tai yra lyg duoklė Lietuvai, nes man svarbus Lietuvos krepšinis. Kaip mes įvertinsime jaunus žaidėjus ir ką mes į juos investuosime, tą turėsime ateityje. Noriu, kad Lietuvos krepšinis judėtų į priekį, todėl ir dirbame, mokome jaunus žaidėjus. Stovykloje yra susirinkusi tikrai nebloga trenerių komanda, kuri gali daug išmokyti, pasakyti, patarti. Aštuoniolikmečiai pasirinkti todėl, kad jie jau daugiau supranta apie krepšinį, gali įsisavinti žinias, toks jų amžius – balansuoja tarp profesionalaus ir jaunimo krepšinio. Tai amžius, kai jie turi sprogti ir parodyti gerus rezultatus, kad patektų į vyrų krepšinį. Visi 18 čia susirinkusių jaunuolių – perspektyvūs krepšininkai.

Apie krepšininkui reikalingas savybes

Norint tapti išskirtiniu krepšininku, neužtenka tik fizinių savybių ar pasimokyti mėtyti į krepšį. Turi parodyti charakterį. Tai yra labai sunkus darbas nuo darbo aikštelėje iki darbo už jos ribų. Svarbus režimas, disciplina, mityba, kūno priežiūra, miegas. Visi galvoja, kad krepšininkai ateina į aikštelę, pažaidžia ir toliau gyvena kaip kitas profesijas pasirinkę žmonės. Ne, jei nori būti geru krepšininku, turėsi dirbi 24 valandas per parą, kontroliuoti, kiek miegosi, žiūrėti, ką valgai, kaip ilsiesi, prižiūrėti save, daug ką sau drausti. Krepšinis yra gyvenimo stilius.

Daugiau apie tai skaitykite šeštadienio laikraštyje „Utenos diena”.

Vytauto Ridiko nuotr.