Lietuvoje grąžinta 2 mlrd. gėrimų pakuočių. Kiek prie to prisidėjo Utenos apskritis?

2 mlrd. – tiek vienkartinių plastikinių, stiklinių bei metalinių gėrimų pakuočių, dalyvaujančių užstato sistemoje, jau grąžino Lietuvos gyventojai. Iš jų beveik 100 mln. pakuočių taromatą ar rankinio taros surinkimo punktą pasiekė Utenos apskrityje. Nuo 2016 m. vasario mėnesio šalyje veikianti užstato sistema kasmet surenka vis daugiau pakuočių – pirmąjį milijardą Lietuvos gyventojai sunešė per 24 mėnesius, o antrajam milijardui užteko 20 mėnesių.

Bendras į taromatus ir rankinio surinkimo punktus gyventojų suneštų 2 mlrd. pakuočių svoris siekia 80 000 tonų – tai yra beveik 8 kartus daugiau, nei sveria Eifelio bokštas.

Iki užstato sistemos įvedimo nemaža dalis pakuočių atsidurdavo mūsų aplinkoje – ypač PET buteliai, sudarantys apie 60 proc. visų gėrimų pakuočių.

Pasiekta bendromis jėgomis

„2 mlrd. – daug. Kiekvienas iš 88 proc. Lietuvos namų ūkių, besinaudojančių užstato sistema, prisidėjo prie šio rezultato ir tikrai gali tuo didžiuotis. Toks grąžintų pakuočių skaičius dar kartą paliudija, kad bendromis pastangomis galima nuveikti daug”, – sakė šalies užstato sistemą prižiūrinčios ne pelno organizacijos VšĮ „Užstato sistemos administratorius” (USAD) vadovas Gintaras Varnas.
Tai, kad pastangos buvo bendros, liudija ir apklausų rezultatai. Visur: tiek miestuose, tiek miesteliuose ir kaimuose, gyventojų įsitraukimo į užstato sistemą lygis labai panašus. Gana vienodi grąžinimo įpročiai yra ir tarp skirtingas pajamas gaunančių žmonių. G. Varnas pastebėjo, kad toks tolygus pasiskirstymas smarkiai prisidėjo prie to, jog užstato sistemos veikla Lietuvoje tapo sėkmės istorija ir pavyzdžiu kitoms valstybėms, kurios dar tik planuoja įsivesti užstato sistemą.
„Prie šio pasiekimo itin daug prisidėjo ir Lietuvos gėrimų gamintojai bei gėrimų importuotojai. Nes būtent jie skiria daugiausia lėšų, kad sistema galėtų tinkamai funkcionuoti. Didelį vaidmenį atlieka ir pardavėjai, kurie beveik 3 tūkst. vietų visoje Lietuvoje kasdien surenka gėrimų pakuotes”, – teigė G. Varnas. Kiekvieną dieną šalyje grąžinama vidutiniškai po 1 mln. 600 tūkst. pakuočių.

Rezultatai Utenos apskrityje

Prie aukštų Lietuvos užstato sistemos rezultatų svariai prisideda ir Utenos apskrities gyventojai – kas 20 šalyje priduodama pakuotė yra grąžinama mūsų apskrityje.
Iš viso grąžinome jau 97 mln. plastikinių ir metalinių butelių bei skardinių, o beveik trečdalis jų atnešta Utenos savivaldybės teritorijoje. Mažiausiai – 11 mln. – grąžinta Ignalinos savivaldybėje.
„Utenos apskrities gyventojai yra bene stropiausiai pakuotes grąžinantys šalies gyventojai. Tad jie labiausiai prisideda, kad čia aplinkos nebeteršia gėrimų pakuočių atliekos. Be jų indėlio būtų sudėtinga kalbėti apie sėkmingą visos sistemos veiklą ir pasiekimus”, – įsitikinęs G. Varnas.

Vienam gyventojui – 813 pakuočių

Tam, kad USAD surinktų 2 mlrd. butelių ir skardinių, kiekvienas užstato sistema besinaudojantis gyventojas turėjo priduoti vidutiniškai po 813 pakuočių.
Gyventojai pastebi, kad po užstato sistemos įvedimo aplinka tapo švaresnė. Tačiau tai ne vienintelis pokytis: visa tara, kurią grąžina gyventojai, yra perdirbama. Iš jos gaminamos naujos PET pakuotės, skardinės ar buteliai.
Tai reiškia, kad kiekvienai naujai pakuotei gaminti nereikia naujų žaliavų ir papildomų energijos sąnaudų. Dėl to mūsų ekonomikos tampa tvirtesnės, draugiškesnės aplinkai, mažėja CO2 dujų – pagrindinių klimato kaitos kaltininkių – emisijos.

Lietuva tapo pavyzdžiu kitoms valstybėms

Užstato sistema Lietuvoje veikia nuo 2016 m. Iki tol 10 metų Europoje nė viena valstybė nebuvo kūrusi šitokios sistemos. Tačiau dabar vos ne kas kelis mėnesius nauja šalis skelbia ketinimus turėti sistemą ar net numato datas, kai ji ims veikti.
„Šiuo metu Europos Sąjungoje susidomėjimas užstato sistema kaip niekada aukštas. Ir nekeista, mat Bendrijos šalys vėliausiai iki 2029 m. turės surinkti bent 90 proc. plastikinių (PET) gėrimų pakuočių.
Lietuvai šis tikslas – ne problema, nes su užstato sistema jį pasiekėme jau užpernai, o štai kitoms valstybėms teks gerokai padirbėti. Be užstato sistemos tokio tikslo nepasieksi, o pačios sistemos sukūrimas – laikui imlus, bent porą metų trunkantis darbas”, – pasakojo USAD vadovas.
Kadangi Lietuvoje surinkti 92 proc. pakuočių pavyko neįtikėtinai sparčiai – vos antraisiais sistemos veiklos metais, daugelio užstato sistemą norinčių įsivesti valstybių akys krypsta būtent į Lietuvą.
Jau dabar USAD lankėsi delegacijos iš keliolikos valstybių. Sulaukėme Europos Sąjungos atstovų iš Maltos, Škotijos, Lenkijos, Prancūzijos, Portugalijos, Vengrijos ir kt. Tačiau garsas apie Lietuvos sėkmę sklinda ir už senojo kontinento ribų. Japonija, Kinija, Australija, Pietų Korėja, Sakartvelas, Kazachstanas – šių valstybių delegacijos taip pat perima gerąją Lietuvos patirtį.
Vienos delegacijos dar tik svarsto diegti sistemą, kitos – ją plėsti, trečios nori kuo daugiau išmokti. Todėl Lietuvos pavyzdį G. Varnui teko pristatyti net Škotijos parlamentarams Edinburge.

 

Nėra pranešimų, kad būtų rodomas

Naujienos iš interneto

Rekomenduojami video

Aktualijos

Featured

Ignalinos naujienos

Įvairenybės

Jaunimas

Kaimas