Praėjusį sekmadienį, liepos 17-ą, Vyžuonėlėse, buvusio Veriovkinų šeimos dvaro teritorijoje, ant stalų vėl garavo rusiški virduliai (kokie ten virduliai – samovarai!), iš kurių buvo pilstoma arbata visiems atvykusiems į jau 3-ojo tapytojos Marianos Veriovkinos dailės plenero/simpoziumo uždarymą. Renginiui akomponavo grupė „Rakija Klezmer Orkestar” iš Vilniaus, grojanti tradicinę žydišką muziką, kokia Vyžuonėlėse skambėjo prie Veriovkinos, itin mėgusios jos klausytis…

Liepa Utenoje be Marianos Veriovkinos jau būtų ne liepa, nors pats renginys dar tik leidžia šaknis apleistos dvarvietės žemėje – praėjo vos treji metai nuo starto 2014-ųjų vidurvasarį, kuomet pirmą kartą po gero šimto metų ant balta staltiese uždengto ilgo stalo Veriovkinų dvaro pievelėje buvo verdama ir pilstoma rusiška arbata. Visai kaip prie pačios Marianos, kuri apylinkėse garsėjo kaip svetinga, aistringa ir širdinga vakarėlių su laužais, muzika ir romansais iki ryto, medžioklėmis ir eikliais žirgais. Simboliška, kad čia su ja siejami žirgai nedingo iš dailininkės įvaizdžio rėmų – į Vakarų Europos dailę ji įsiveržė kaip moderniojo ekspresionizmo raitelė, kurios vis ryškesnį portretą mums ir visai Europai su dideliu atsidavimu ir meile nuo užmaršties dulkių valo ir pristato menotyrininkė Laima Laučkaitė-Surgailienė, už šį darbą jau įvertinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premija.

Daugiau apie tai skaitykite trečiadienio, liepos 27 dienos, „Utenos dienoje”.

Primename, kad liepos 25–rugpjūčio 29 dienomis plenero darbų paroda bus eksponuojama Utenos kraštotyros muziejuje, o antros simpoziumo dalies renginiai spalio mėnesį persikels į Vilnių. Iš plenero metu sukurtų kūrinių bus formuojama Marianos Veriovkinos draugijos kolekcija.

Jurgitos Pavilonienės nuotr.