Baigiantis metams uteniškiai įvertinti premijomis už triūsą

Tradiciniai amatai, atspindėdami lietuvių tautos ilgaamžes tradicijas, vertybes ir vietinį savitumą, virsta šių dienų patrauklia veikla. Gruodžio 8 dieną Raudondvario dvare (Kauno r.) Žemės ūkio ministerija surengė konferenciją ,,Tautinis paveldas Lietuvoje–iššūkiai ir perspektyvos“, į kurią pagerbti metų geriausiųjų, pasidalinti rūpesčiais ir džiaugsmais, pasisemti idėjų kitiems metams iš visos Lietuvos susirinko geriausi amatininkai, savivaldybių atstovai ir visi kiti, besidomintieji šia sritimi.

Tradicinių amatų, būdingų konkrečiai šalies vietovei ar etnografiniam regionui, puoselėjimas yra svarbi šalies gyvybingumo ir patrauklumo didinimo priemonė. Pasak Žemės ūkio ministerijos, koordinuojančios tautinio paveldo sertifikavimą, Kaimo plėtros departamento direktorės Vilmos Daugalienės, tautinis paveldas yra lietuviškasis perlas. Dar nepraėjo ir dešimt metų, kai Lietuvoje buvo priimtas Tautinio paveldo įstatymas, tačiau akivaizdu, kad tautinis paveldas tampa vis populiaresnis ir geriau pažįstamas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.
Tautinis paveldas – praeityje tautos sukurtas ir iki šių dienų išlikęs materialus bei nematerialus turtas. Jolita Umbrasienė, Utenos vietos veiklos grupės pirmininkė, pabrėžusi, kad visą šią sritį reikia pažinti, saugoti ir prižiūrėti, papasakojo, ką per dvidešimt metų nuveikė Utenos regiono bendruomenė, kaip per tą laiką pasikeitė krašto žmonių sąmonė. ,,Pritraukėme nemažai ES lėšų, išaugo mūsų gebėjimai, per abu ES finansavimo laikotarpius buvo įgyvendinta daug sėkmingų sumanymų“, – neslėpė pasididžiavimo savo kraštiečiais J. Umbrasienė.
Be įvairių diskusijų, svarbiausias konferencijos tikslas buvo pagerbti tuos, kuriems šiemet sėkmė šypsojosi labiausiai. Žemės ūkio ministerija yra įsteigusi tris apdovanojimus sėkmingiausiai dirbantiems tradiciniams amatininkams ir tradiciniams amatų centrams (TAC). Pirmoji premija už etninės kultūros ir vietinių iniciatyvų puoselėjimą bei tautinio paveldo pateikimą visuomenei įteikta duonos kepėjai Miglei Dalgedaitei–Lučiūnei iš Trakų rajono. Antroji (ne maisto kategorijoje) – 2016 m. sėkmingiausiai dirbusiai Odetai Tumėnaitei–Bražėnienei iš Utenos rajono, kuriančiai karpinius, medžio raižinius, demonstruojančiai ne tik amato procesą, bet ir vedančiai mokymus, dalyvaujančiai Lietuvos ir užsienio parodose.
Trečiąją premiją gavo šiais metais sėkmingiausiai dirbęs Utenos tradicinių amatų centras „Svirnas“. Šis TAC veikia tik trečius metus, bet jau pasiekė puikių rezultatų. Čia rengiami edukaciniai užsiėmimai, kuriuos veda sertifikuoti amatininkai, organizuojami tarptautiniai renginiai.
Šiandien Lietuvoje pagal Tautinio paveldo produktų įstatymą yra įkurta 20 TAC, 8 iš jų įsikūrę kultūros paveldo objektuose.
Šalies TAC šiuo metu dirba 62 amatininkai, puoselėjamos 162 amatų sritys, bendradarbiaujama su 195 amatininkais, sertifikavusiais tautinio paveldo produktus, 43 atestuotais meistrais. TAC yra įgyvendinama 15 sertifikuotų mokymo programų.

Laikraščio „Utenos diena“ ir Žemės ūkio ministerijos inf.

Nėra pranešimų, kad būtų rodomas

Naujienos iš interneto

Sponsored Video

Aktualijos

Featured

Ignalinos naujienos

Įvairenybės

Jaunimas

Kaimas