Du nacionaliniai parkai Lietuvoje bus apšviesti saulės energija

Seniausio Lietuvoje Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija bei į UNESCO paveldą įtrauktos Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija savo reikmėms naudos tik žaliąją elektros energiją. Parkai įsigijo po dalį 1,5 megavato (MW) galingumo saulės parko, kurį įmonė „Elektrum Lietuva“ įkūrė Klaipėdos rajone, netoli Priekulės.

Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija įsigijo 53 kilovatų (kW), o Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija – 20 kW saulės parko dalį. Gamtos parkų įsigytas galingumas sudaro beveik 5 proc. saulės parko pagaminamos elektros.

„Vos keliolika kilometrų nuo pajūrio nutolusi saulės elektrinė dėl savo vietos pasižymi itin didele saulės apšvita. Siekiame prisidėti prie klimato krizės sprendimo didindami vietoje gaminamos žaliosios elektros pasiūlą ir mums yra ypač svarbu tarp klientų matyti gražiausius gamtos kampelius puoselėjančius Lietuvos nacionalinius bei regioninius parkus“, – sakė „Elektrum Lietuva“ verslo klientų vadovas Artūras Zatulinas.

Mato, kaip klimatas veikia aplinką

Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija planuoja, kad saulės pagaminta elektra per metus padės išvengti 22,3 tūkst. kilogramų anglies dvideginio (CO2) išmetimo.

Žalioji elektra iš pradžių padengs apie 80 proc. direkcijos poreikio ir bus naudojama Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko lankytojų centruose, Bitininkystės muziejuje bei Ginučių vandens malūno ekspozicijoje. Vėliau jos apimtis tikimasi padidinti iki 100 proc.

„Veikdami biologinės įvairovės išsaugojimo srityje esame ta institucija, kuri savo veikloje realiais faktais pastebi klimato kaitos poveikį aplinkai, todėl jaučiame pareigą prisidėti prie nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategijos įgyvendinimo. Kadangi didžiausią poveikį klimato kaitai daro žmogaus ūkinė veikla, visų pirma, ką galime – pradėti naudoti žaliąją elektros energiją“, – teigė direkcijos vadovas Gedas Kukanauskas.

Jo teigimu, ant įstaigos valdomų pastatų galimybės sumontuoti pakankamai saulės modulių nebuvo, todėl nutarta įsigyti nutolusią saulės elektrinę. Investicijos į ją turėtų atsipirkti ilgiausiai per 10 metų.

Žalioji elektra nėra prabanga

Kuršių nerijos nacionalinio parko vadovė Aušra Feser sakė, kad renkantis žaliąją elektrą svarbi buvo ir galimybė sutaupyti.

„Tai bus tikrai nemažas pliusas mūsų biudžete. Tačiau ne mažiau reikšminga, kad saulės pagalba gaminama elektra apšvies ir šildys direkcijos administracinį pastatą ir nedidelį lankytojų aptarnavimui skirtą pastatą, kuriame visus metus vyksta parodos ir renginiai“, – akcentavo A. Feser.

Europos Sąjunga siekia tikslo iki 2050 metų neutralizuoti poveikį klimatui ir iki to laiko nebeišmesti šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Kadangi žaliosios elektros technologijos tobulėja ir pinga, vis daugiau gyventojų ir juridinių asmenų Lietuvoje renkasi būti žaliąją elektrą gaminančiais vartotojais.

„Elektrum Lietuva“ verslo klientų vadovas A. Zatulinas pastebėjo, kad žalioji elektra populiarėja vis labiau.

„Žalioji elektra nėra prabangos prekė, šiuo metu ji yra prieinama iš esmės kiekvienam. Suprantama, kad ne visi turi galimybes net ir minimaliems poreikiams tinkamas saulės elektrines įsirengti ant savo stogo, tačiau tuomet yra visiškai reali alternatyva turėti savo dalelę nutolusiame saulės parke. Tokiu būdu praktiškai prisidedame prie klimato krizės stabdymo ir aplinkos tausojimo“, – konstatavo jis.

Maždaug 1 mln. eurų vertės „Elektrum Lietuvos“ saulės parkas per metus elektra gali aprūpinti apie 1 tūkst. namų ūkių. Jis užima 3 hektarus ploto ir elektrą generuoja polikristaliniais saulės moduliais.

Idea Prima inf.

Nėra pranešimų, kad būtų rodomas

Naujienos iš interneto

Sponsored Video

Aktualijos

Featured

Ignalinos naujienos

Įvairenybės

Jaunimas

Kaimas