Praėjusią savaitę iš kelionės po Vokietiją sugrįžo Utenos seniūnijos seniūnas Saulius Gaižauskas, Leliūnų seniūnijos seniūnė Lina Petronienė, Užpalių seniūnijos seniūnas Eugenijus Keraminas ir Vyžuonų seniūnijos seniūnas Audrius Remeikis – jie dalyvavo VšĮ „Lietuvos Savivaldybių Asociacijos mokymo ir konsultavimo centro” organizuotame kvalifikacijos kėlimo seminare „Laidojimo kultūra ir kapinių valdymo bei priežiūros organizavimo ypatumai Vokietijoje”.
Dalyviai lankėsi Potsdamo savivaldybės Kapinių valdymo ir priežiūros skyriuje, kur išklausė pranešimą „Laidojimo vietų raida bei įrengimo ypatumai”, aplankė Naująjį Potsdamo kapinių kolumbariumą – želdinių ir akmenų parką bei krematoriumą.
Uteniškiai svečiavosi Berlyno centro Evangeliškų kapinių asociacijoje, kur išklausė pranešimą „Kapinių vadybos ypatumai, mokesčių surinkimo sistema, paslaugų kainodaros ypatumai”, vaikščiojo po Dreifaltigkeitsfriedhof II/ Friedfhof Friedrichswerder kapines. Berlyno savivaldybės Urbanistikos ir aplinkos departamento Žaliųjų zonų planavimo skyriuje išklausė pranešimą apie kapinių bei laidojimo vietų Berlyne plėtrą.
Seniūnų kelionę vainikavo vizitas į Saksonijos-Anhalto žemės sostinę Magdeburgą, kur uteniškiai ne tik išklausė įdomių pranešimų, bet ir lankėsi koplyčioje, krematoriume ir kapinėse.
Grįžęs iš kelionės Vokietijoje Vyžuonų seniūnijos seniūnas Audrius Remeikis pasidžiaugė, kad pasisėmė ypač vertingų žinių, kurias ateityje galbūt pritaikys ir praktiškai. „Viskas buvo nauja ir neįprasta. Pavyzdžiui, Vokietijos kapinėse vienai šeimai, kurios mirusieji laidojami tik urnose, skiriamas vienas kvadratinis metras, todėl kapinių plėtrai žemių nebereikia. Ten žemės išnaudojamos naujoms veikloms, o ne kapinynams plėsti. Įdomu buvo tai, kad vokiečiai kremuoja palaikus ir urnas deda į specialią sieną arba tam įrengtoje vietoje aplink medį. Deja, Lietuvoje kol kas kremuojama labai mažas skaičius mirusiųjų. Šiuo metu Vokietijoje 10 proc. mirusiųjų laidojami karstuose, o 90 proc. pelenai laidojami urnose. Svarbu atsižvelgti ir į gamtą. Juk plotų, kur anksčiau buvo kapinynas, tikriausiai niekas nenorės naudoti”, – savo akcentavo seniūnas A. Remeikis, teigiantis, kad Lietuvoje kol kas laidojimo tradicijos mažai keičiasi, todėl suformuoti ypač vyresnių žmonių požiūrį yra pernelyg sudėtinga.
Pasak jo, Vokietijoje esančiose kapinės prilygsta parkams, kuriuose žmogus gali pailsėti, medituoti, pabendrauti su artimaisiais ar net ramiai pasėdėti šalia kapinių esančioje jaukioje kavinukėse. „Ten viskas taip natūralu ir nieko nėra antgamtiško”, – pastebėjo pašnekovas.
Šiuo metu rengiamas projektas Vyžuonų kapinėms plėsti. Tai ne vienerių metų problema, dėl kurios ne kartą diskutuota ir kalbėta su vietos gyventojais. „Turime senas kapines, žmonių mirštamumas didelis, todėl reikia plėstis”, – sakė seniūnas, teigdamas, kad žmonėms bus siūloma alternatyva artimuosius laidoti ir urnose. Tai pats šiuolaikiškiausias laidojimo būdas, neįpareigojantis žmonių nuolat rūpintis gėlėmis ant kapo ar jaudintis dėl žmonių apkalbų.
S. Gaižausko nuotr.