Šampano taurę rankoje laikanti šimtametė Marija Stanienė visą laiką šypsojosi jai dėmesį rodantiems ir pasveikinti su garbingu jubiliejumi atvykusiems svečiams, kurie sausio 5 dieną atskubėjo pasveikinti 100 metų sulaukusios senolės. Į patogų krėslą įsitaisiusi Marija prie vaišėmis nukrauto stalo kartu su svečiais pasidalijo savo mintimis apie gyvenimą ir pasidžiaugė gausiu būriu vaikų, anūkų ir proanūkių. Vargu, ar visa šeimyna sutilptų į erdvų jos dukros Nijolės butą, kur šiuo metu ir gyvena senolė.

„Gyvenime patyriau džiugių akimirkų, buvo ir ašarų…”, – apie nueitą savo ilgą gyvenimo kelią su gerokai juntamu žemaitišku akcentu kalbėjo jubiliatė, kuria Utenoje rūpinasi jos dukra Nijolė Vijaikienė.
M. Stanienė išaugino keturis vaikus: dukras Nijolę, Ziną, Reginą bei sūnų Antaną.
Pasak Nijolės, jos mama dažnai pasisvečiuoti nuvyksta pas savo vaikus į Žemaitiją. „Traukia savas kraštas, mat mama yra žemaitė. Ji visada kartoja tai, jog nori numirti ten, savoj žemėj. Dar kurį laiką ji pabus pas mus, o vėliau vėl išvažiuos į Žemaitiją”, – sakė Nijolė.
Smetonos laikais dar jauna būdama moteris įsidarbino slauge Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje, 1943 metais ištekėjo ir susilaukė keturių vaikų, o šiandien džiaugiasi 12 anūkų bei 20 proanūkių.
Šimtametė savo sveikata sako nesiskundžianti – ji visą gyvenimą buvo stipri, tačiau pernai susilaužė šlaunikaulį, patyrė operaciją, po to buvo slaugoma slaugos ligoninėje. Kaip teigė Nijolė, į namus parvežta mama beveik nevaikščiojo, tačiau po truputį sutelkusi visas jėgas stengėsi ne lovoje gulėti, o miklinti kojas. Iš pradžių po kambarį pereidavo, o po to svetainėje aplink stalą keletą kartų apeidavo, o šiandien ji su lazda po visus kambarius vaikšto, virtuvėje televizoriaus pasižiūri. Tiesa, Marijai sunku televizorių žiūrėti, mat senolė prastai girdi, tačiau tai netrukdo su namiškiais susikalbėti.
Prieš keletą metų močiutė dar knygas skaitydavo, tačiau prastėjant regai šio malonumo teko atsisakyti.
Ilgaamžiškumo recepto Marija nepasakė – ji nežinanti tokių „vaistų”, kurie pailgintų žmogaus gyvenimą. „Keturi vaikai augo, o maistas juk nebuvo toks skanus ir sotus kaip dabar. Gal prastesnis kąsnis, saikingas maisto vartojimas prie stalo ir sunkus fizinis darbas padėjo jai sulaukti 100 metų”, – spėliojo šimtametės dukra Nijolė.
Sausio 5 dieną senolės aplankyti ir pasveikinti atvykę Utenos rajono savivaldybės administracijos ir SODROS atstovai jubiliatei linkėjo geros sveikatos.

Autorės nuotr.