Vis daugiau lietuvių ne tik domisi investavimu, bet ir aktyviai perkelia pinigus į akcijas, obligacijas ar kriptovaliutas. Nors pradžioje investavimas gali pasirodyti painus ir sudėtingas, Lietuvos mokestinė sistema stengiasi, kad procesas būtų kuo paprastesnis. Stabili reguliavimo aplinka leidžia jaustis užtikrintai tvarkant savo skaitmeninių investicijų apmokestinimą.
Mokesčiai už skaitmeninį turtą
Nors kriptovaliutos yra palyginti naujas reiškinys, Lietuva greitai ėmėsi veiksmų. Mokesčių taisyklės traktuoja kriptovaliutą kaip skaitmeninį turtą, o ne kaip valiutą. Todėl, kai asmuo perka ar parduoda kripto, tai laikoma sandoriu, kuris gali turėti apmokestinamų rezultatų. Jeigu sandoris atneša finansinę naudą, taikomas 15 procentų gyventojų pajamų mokestis. Tai galioja fiziniams asmenims. Juridiniams asmenims taikomos pelno mokesčio nuostatos.
Šalis pasižymi itin palankia struktūra skaitmeniniam turtui. Kriptovaliutų turėjimas Lietuvoje yra aiškiai reglamentuotas ir palaikomas. Vyriausybė leidžia licencijuotoms platformoms veikti teisėtai. Taip pat numatytas perėjimas prie MiCA reguliavimo po 2025 metų gegužės. Lietuvoje lengva atsidaryti sąskaitas bankuose, aptarnaujančiuose skaitmeninius investuotojus.
Daugelis ieškančių kokia kriptovaliuta pirkti yra tinkamiausia, paprastai vadovaujasi patikimais puslapiais ir rinkos apžvalgomis. Ten pateikiamos tendencijos, žetonų kainos ir ilgalaikis potencialas. Kiekvienas projektas vertinamas pagal technologinį pagrindą, bendruomenės aktyvumą ir praktinį pritaikymą.
Skaitmeninis investavimas iš nišinio reiškinio tapo pasauline jėga. Net jei vertės dažnai svyruoja, pati veikla jau laikoma rimta alternatyva senesniems finansiniams modeliams.
Pajamos ir pelnas iš platformų
Lietuviai, investuojantys per internetines platformas, apmokestinami tik tada, kai įvyksta faktinis pokytis. Jei turto vertė pakyla, tačiau jis dar neparduotas, mokestis netaikomas. Tačiau jei asmuo jį parduoda ir gauna pajamų, šis pelnas turi būti deklaruojamas metų pabaigoje. Tuomet nuo pardavimo pajamų taikomas 15 procentų gyventojų pajamų mokestis.
Tie, kurie veikia per verslo struktūrą, laikosi kitų taisyklių. Jei įsteigiama įmonė skaitmeninėms investicijoms valdyti, nuo 2025 metų taikomas standartinis 16 procentų pelno mokestis. Tokiu atveju pelnas laikomas įmonės pajamomis. Lietuvoje PVM taikomas tik tam tikroms paslaugoms, tačiau netaikomas finansinių instrumentų prekybai. Todėl žmonės, prekiaujantys vertybiniais popieriais ar kripto per platformas, PVM nemoka.
Mokesčių statusas ir veikla internete
Asmens mokesčių statusas lemia, kokios pajamos patenka į apmokestinimo ribas. Tie, kurie Lietuvoje gyvena bent 183 dienas per metus arba turi nuolatinę gyvenamąją vietą, laikomi mokesčių rezidentais. Visos pajamos, gautos bet kur pasaulyje, ar tai būtų JAV akcijos, Europos vertybiniai popieriai, ar Azijos kripto platformos, turi būti deklaruotos.
Jie moka mokesčius tik nuo pajamų, susijusių su Lietuva. Tai gali būti pelnas iš investicijų per lietuviškas platformas ar įplaukos į lietuviškas bankų sąskaitas. Ši atskirtis aiškiai numatyta ir padeda tarptautiniams investuotojams suprasti savo pareigas.
Verslo formos skaitmeninei veiklai
Kai kurie investuotojai ar aktyvūs prekiautojai renkasi veiklą vykdyti per įmonę, ir dažniausiai tai būna UAB. Tokia struktūra tinka dažnai prekiaujantiems arba tiems, kurie naudoja programinę įrangą skaitmeniniam turtui valdyti. UAB moka 16 procentų pelno mokestį, arba tik 5 procentus, jei atitinka mažos įmonės reikalavimus.
Įmonė gali atskaityti išlaidas, pavyzdžiui, už programinę įrangą, prenumeratas ar platformų mokesčius. Tai sumažina apmokestinamą bazę. Kai kurie investuotojai, dažnai pervedantys lėšas, pasirenka šį modelį dėl veiklos efektyvumo. Sistema tikisi aktyvios veiklos per šešis mėnesius, todėl registruota veikla yra svarbi.
Registracijos procesas paprastai trunka nuo vienos iki dviejų savaičių. Įmonės steigimo išlaidos siekia nuo 1 500 iki 2 000 eurų. Į tai įeina dokumentų parengimas, pavadinimo rezervavimas ir pateikimas. Vėliau atidaroma banko sąskaita, tai trunka nuo vienos iki trijų savaičių.
Ką visa tai rodo
Skaitmeninis investavimas Lietuvoje veikia aiškioje ir stabilioje mokesčių aplinkoje. Tai reiškia, kad galima investuoti be streso, žinant, kad viskas reglamentuota ir aišku. Tai tinka tiek fiziniams asmenims, tiek smulkiam verslui ir technologijomis grįstoms įmonėms.
Mokesčiai taikomi tik tada, kai pelnas tampa realus – pavyzdžiui, kai parduodamas turtas ar uždaromas sandoris. Internetinės platformos leidžia patogiai pasiekti investicijas, o naujovės, pavyzdžiui, investicinė sąskaita, suteikia daugiau galimybių planuoti ilgalaikę strategiją. Kai pinigai juda į sąskaitą ir iš jos ar tarp skirtingų sąskaitų, sistema automatiškai seka mokesčius, tad investuotojai gali jaustis ramūs.
