Visagino savivaldybė – viena mažiausių Lietuvoje, tačiau joje sutaria ne tik daugybei tautybių – rusų, lietuvių, lenkų, baltarusių, ukrainiečių, totorių, armėnų, vokiečių, latvių ir kitų – priklausantys, bet ir skirtingą tikėjimą išpažįstantys gyventojai: stačiatikiai, sentikiai, katalikai, baptistai, evangelikai liuteronai, evangelikai reformatai, musulmonai ir kiti. Šioje daugiatautėje bendruomenėje per šventes Visagino savivaldybės merui Erlandui Galaguz tenka sakyti dvi kalbas – vieną lietuvių, kitą – rusų kalba, tačiau jis tvirtino, kad dėl to mieste tik įdomiau gyventi.
Unikali daugiatautė savivaldybė
Meras rėmėsi 2011 metų visuotinio Lietuvos gyventojų surašymo duomenimis. Tuomet surašyta 22 585 Visagino savivaldybės gyventojai, iš jų – beveik 52 proc. rusų, tik daugiau nei 18 proc. – lietuvių, maždaug po 10 proc. – baltarusių ir lenkų, šiek tiek daugiau nei 5 proc. – ukrainiečių ir t. t. E. Galaguz sakė, jog iš viso savivaldybėje gyvena per 40 tautybių piliečiai.
Tokia unikali daugiatautė bendruomenė, natūralu, pasižymi ir mentaliteto, kultūrų, religijų, netgi pomėgių skirtumais. Pašnekovas tikino, jog su tuo ir susiję didžiausi vadovavimo šiai išskirtinei savivaldybei iššūkiai. „Jeigu visoje Lietuvoje religija – krepšinis, tai mūsų savivaldybėje labiau mėgstamas futbolas, – pavyzdį pateikė meras, – jei kitur mažiau populiarus ledo ritulys, pas mus jis labai mėgstamas. Žinoma, svarbus ir kalbos klausimas. Nėra kitos savivaldybės, kur meras savo sveikinimo kalbą sakytų du kartus – lietuvių ir rusų kalbomis.“
Miestas – jaunesnis už merą
E. Galaguz patikino, jog šios kadencijos savivaldybės valdžios išskirtinumas yra tai, kad Visagino savivaldybės tarybos posėdžiai vyksta tik lietuvių kalba, tik vienam, lietuviškai visiškai nesuprantančiam ir nekalbančiam garbaus amžiaus tarybos nariui, verčiama sinchroniškai. Rusiškai mėginantys pasisakyti tarybos nariai stabdomi ir prašomi kalbėti lietuviškai, ypač jei žinoma, kad jie tai sugeba.
„Visaginas – jauniausia Lietuvos savivaldybė, jauniausias miestas, jaunesnis už savo merą, – šypsojosi E. Galaguz. – Visagino miestas, kuriam tik keturiasdešimt septyneri metai, buvo pastatytas kaip Ignalinos atominės elektrinės (Ignalinos AE) palydovas. Visi suprantam, kad uždarius Ignalinos AE iškilo daug su tuo susijusių iššūkių. Tai ir visa infrastruktūra, sukurta elektrinei ir šiuo metu nebereikalinga,(išmesk geltonai pažymėtus žodžius ir liks geras sakinys) daugiabučiai namai, pastatyti dideliam kiekiui gyventojų, kurių kone trečdalio dabar nebeliko.“
Apsigyvena jaunimas
Visagino savivaldybė nuo kitų skiriasi dar ir tuo, jog ji neturi rajono. Nors savivaldybei priklauso keli aplink išsidėstę kaimai, juose gyventojų vos vienas kitas, daugiausiai gyventojų gyvena Visagino mieste. Meras pasidžiaugė, kad pastaruoju metu mieste gyventojų skaičius auga, o praėjusiais metais augimo skaičius buvo didžiausias visoje Lietuvoje – 6,2 proc., arba 1260 žmonių. Net pirmokų mokyklose sulaukta daugiau, nei iš pradžių buvo planuota, o tai rodo, kad į miestą grįžta jaunos šeimos.
Gyventojų skaičiaus augimo priežastys gali būti net kelios, net koronaviruso pandemija ar „Brexitas“ galėjo prie to prisidėti. Anot E. Galaguz, Visaginas – patrauklus miestas, jame puiki infrastruktūra, daug vaikų darželių, mokyklų, apsčiai kokybiškų, profesionalių kultūros renginių, visai šalia – nuostabi gamta, visai tai traukia jaunas šeimas čia kurtis. Pašnekovas pasakojo ir apie investicijas į pramonės zoną, kuriančias patrauklias ir gerai apmokamas darbo vietas.
„Neabejotinai tai yra ir Visagino savivaldybės administracijos įdirbis, – pabrėžė meras. – Išskirčiau neformalųjį ugdymą, mes stengiamės jį plėtoti. Nenoriu girtis, bet mūsų savivaldybėje vaikai neformaliajame ugdyme dalyvauja rekordiškai aktyviai. Turime daugybę būrelių, įvairių sporto šakų užsiėmimų, veikia Visagino kūrybos ir menų akademija. O jei tai patrauklu vaikams, patrauklu ir tėvams.“
Visagine veikia penki darželiai, trys iš jų – rusakalbiams vaikams, iš penkių mokyklų trijose mokosi rusakalbiai. Veikia ir Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centras, priimantis mokinius nuo dešimtos klasės.
Tautų bendrystei – festivalis
Paradoksalu, tačiau dviejuose lietuviškuose darželiuose vaikų daugiau nei trijuose, skirtuose rusakalbiams, ir norinčiųjų juos lankyti vis daugėja. Meras čia taip pat įžvelgė Visagino savivaldybės administracijos nuopelnų: „Jeigu mes propaguojame lietuviškumą ir lietuvybę, tai pradeda justi ir žmonės. Jie pradeda suprasti, kad reikia atsiverti, įsitraukti į vykstančius procesus.“
Daugiatautėje Visagino visuomenėje didesnė tikimybė įsiplieksti ginčams ar trintims, atsirandančioms dėl skirtingų pažiūrų ir nuomonių. E. Galaguz patikino, jog pastaruoju metu didelių konfliktų fiksuota nebuvo.
„Nuo vasario 24 dienos buvome įsitempę ir darėme viską, kad tokių konfliktų kiltų kuo mažiau, – užtikrino pašnekovas. – Mokyklose suaktyvinome ir sustiprinome patyčių prevencijos programas. Šiuo atžvilgiu esame unikali savivaldybė, ir tai reikia įvertinti. Aš dažnai sakau, kad to, ką galima pasakyti Telšiuose ar Alytuje, negalima kalbėti čia, nes reikia atsižvelgti į daugiatautiškumą, žmonių jausmus, pažiūras ir t. t. Bet kol kas viskas pavyksta.“
Be to, nuo karo Ukrainoje pradžios, savivaldybės vadovo teigimu, prieglobstis suteiktas apie 700 nuo karo bėgančių ukrainiečių, taip pat Visagino savivaldybė teikia ir finansinę paramą karo niokojamai šaliai. E. Galaguz įsitikinęs, jog miestiečiai, susitikę ir pasikalbėję su karo siaubu akis į akį susidūrusiais ukrainiečiais, suprato, kad jis nėra išsigalvotas, ir net propagandos „užmigdyti“ žmonės galėjo praregėti.
Pasak mero, jam tenka dažnai susitikti su Visagine veikiančių bendruomenių pirmininkais, aptarti padėtį ir spręsti kylančias problemas. „Reikia aiškintis, dėliotis ir grįsti visus santykius žmogiškumu,“ – kalbėjo E. Galaguz bei priminė, kad kasmet Visagine vyksta ir tarptautinis tautinių kultūrų festivalis „Rudeninės“, kuriame dalyvauja bei save pristato visų Visagine gyvenančių tautų atstovai. Buvo tokių metų, kad dėl pandemijos bei paskelbtų ribojimų festivalis nevyko, bet šiemet jis sugrįžo vėl ir visi festivalio svečiai pirmą gruodžio savaitgalį galėjo ragauti tradicinių septynių – lietuvių, ukrainiečių, uzbekų, totorių, lenkų, rusų ir baltarusių – Visagino tautinių bendrijų išvirtų košių.
Vizija – modernus ir inovatyvus miestas
Meras pastebėjo, kad anksčiau jautėsi, jog Visagino miestas tarsi užsidaręs nuo visos likusios Lietuvos, pastaruoju metu ši tendencija keičiasi, miestas ir jame gyvenantys žmonės atsiveria, tampa pakantesni aplinkiniams, siekia tobulėti.
„Aš kartais pasižiūriu iš šono į viską kritiškai ir manau, kad mums reikia atsiverti ir pasivyti kitus, – atviravo pašnekovas. – Užmigti ant laurų džiaugdamiesi, kad mūsų mieste aukščiausias išsilavinimo lygis, negalime. Galime didžiuotis ta karta, kada suvažiavo specialistai su aukštaisiais išsilavinimais, bet kaip esame jauniausias, taip ir greičiausiai senstantis miestas. Juk dirbti į Ignalinos AE tuo metu atvyko 20–25 metų amžiaus žmonės, o dabar visi vienu metu išeina į pensiją. Išsilavinimo lygį reikia išlaikyti, todėl einame inovatyvios pramonės vystymo keliu.“
Prie inovatyvaus miesto vizijos ir vaikų kokybiško išsilavinimo bei dar efektyvesnio ugdymo turėtų prisidėti planuojamas su norvegais partneriais vykdyti projektas „Niutono kambarys“. Įgyvendinant šį projektą Visagino mieste, beje, pirmajame Lietuvoje ir net Pabaltijyje, būtų įrengta klasė su inovatyviomis ugdymo erdvėmis, kuriose visų miesto mokyklų mokiniai galės naudotis moderniausia įranga, pritaikyta sėkmingai įgyvendinti praktinę švietimo dalį, lavinti vaikus ir kurti pažangius produktus. Prie šio projekto įgyvendinimo finansiškai prisidės ir privatus verslas, turintis iš anksto ruošti sau darbuotojus.
Padės tik tolerancija ir supratingumas
Pagrindiniais visaginiečių informacijos šaltiniais E. Galaguz įvardijo internetą, televiziją, ir pripažino, jog miestiečius pasiekia ir Lietuvoje uždraustos propagandinės Rusijos bei Baltarusijos televizijų laidos. Miesto valdžia stengiasi šviesti gyventojus, rūpinasi, kad jie sužinotų ir savivaldybės, ir Lietuvos naujienas, tad visaginiečius kiekvieną savaitę pasiekia laikraštis „VisInfo“, kur skelbiama oficiali Visagino savivaldybės administracijos informacija lietuvių ir rusų kalbomis.
Atsparumu arba neatsparumu propagandai, mero teigimu, Visagino savivaldybės gyventojai niekuo nesiskiria nuo kitų Lietuvos gyventojų. „Mes visi maždaug vienodai atsparūs arba ne, – svarstė pašnekovas. – Jeigu mes gauname informaciją mažiausiai dviem kalbomis – lietuvių ir rusų, tai tie, kurie moka tik rusų kalbą, informaciją gauna tik šia kalba. Matyt, atitinkamai mažėja ir atsparumas.“
Mažinti visaginiečių atskirtį nuo kitų Lietuvos bendruomenių, E. Galaguz įsitikinimu, pagelbės tos pačios priemonės, padedančios pritraukti į miestą naujus gyventojus – kultūriniai renginiai, kultūriniai mainai, atsivėrimas ir parodymas to, ką turi miestas ir jo gyventojai, taip pat susipažinimas su tuo, ką turi ta tradicinė Lietuva. O svarbiausia – tolerancija vieni kitiems, pagarba ir supratimas.
„Tikrai būna, kad žmogus išsako kitokią savo nuomonę, – aiškino meras. – Tad turime ne smerkti, o kalbėtis, komunikuoti, aiškintis ir tik tokiu keliu galime suartėti.“ Norima Visaginą padaryti ir lengviau pasiekiamą – statoma autobusų stotis, planuojamas autobusų maršrutų išplėtimas ir dažninimas, geležinkelio linijos suaktyvinimas, kad į kitas Lietuvos vietoves visaginiečiai galėtų nuvykti lengviau ir patogiau, o ir turistai Visaginą aplankytų dažniau.
E. Galaguz atskleidė, jog įgyvendinant atviros savivaldybės viziją bendradarbiaujama arba ketinama bendradarbiauti ne tik su kaimyniniais rajonais ar artimiausiais kaimynais, pavyzdžiui, latviais, bet ir su prancūzais bei norvegais.
Vytauto Ridiko nuotr.
