Verslininkas Algirdas Puišys: „Norisi savam kraštui kažką atiduoti“

Yra žmonių, nors ir nebegyvenančių Ignalinos krašte, bet vis dar jį mylinčių. Algirdas Puišys – buvęs sportininkas, dabar – sėkmingą verslą plėtojantis vilnietis. Vaikystėje kurį laiką jam teko gyventi Ignalinoje, todėl dabar vyras ne tik jaučia nostalgiją labiausiai į Rytus nutolusiam Lietuvos rajonui, bet ir savotišką pareigą duoti kažką neatlygintino. Apie kartu su žmona Roma puoselėjamus planus įkurti Lietuvoje dar neregėtą sporto ir pramogų kompleksą Ignalinos rajone pasakojo abu sutuoktiniai.

Artima širdžiai

Pasak A. Puišio, jo mama yra kilusi iš Dūkšto, esančio Ignalinos rajone, garsios sportininkų slidininkų Milašių šeimos. Anot jo, mama, studijuodama tuometiniame Vilniaus pedagoginiame institute (dabar – Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija), susipažino su būsimu vyru, pabaigė mokslus, susituokė. „Mes abu su broliu gimėme Vilniuje, – prisiminė pašnekovas. – 1991 m. mūsų šeima persikėlė gyventi į Ignaliną.“

Vyras sakė, jog jo tėtis tuo metu buvo biatlono rinktinės treneris, todėl, net gyvenant sostinėje, A. Puišys vasaros ir žiemos atostogas bei savaitgalius kartu su tėvais dažnai leisdavo Ignalinoje. „Kai atvažiavome 1991 m. čia gyventi, nejaučiau, kad aš persikrausčiau į kitą miestą, – patikino pašnekovas. – Viskas buvo sava, turėjau čia draugų, atrodė, jog aš iš čia ir kilęs.“ Baigęs mokyklą A. Puišys išvažiavo mokytis į Vilnių, sostinėje dabar ir gyvena. Visgi, vyras pabrėžė, jog iki šiol save laiko ignaliniečiu, o šis kraštas jam – artimas, mielas ir savas.

Gyvena aktyviai

Kaip sakė pašnekovas, su žmona Roma jis susipažino sporto varžybose. Nors R. Puišienė – šiaulietė, šiokių tokių sąsajų su Ignalina turi ir ji. „Atvažiuodavau į Ignaliną todėl, kad mūsų orientavimosi sporto klubas „Būdakalnis“ buvo įsikūręs šalia Ignalinos, – pasakojo ji. – Budriuose turėjome namelį, savaitgaliais mes ten susirinkdavome, leisdavome laiką ir sportuodavome. Taigi, mano kelias į Ignaliną taip pat buvo pramintas ir žinomas.“

Beje, abu sutuoktiniai labai sportiški (R. Puišienė – orientacininkė, A. Puišys – biatlonininkas, vėl grįžęs aktyviai sportuoti į veteranų lygą) ir, netgi galima teigti, jog nebijantys jokių gyvenimo iššūkių. 2018 m. gruodžio mėnesį jie abu įveikė maratoną Pietų ašigalyje, Antarktidoje. R. Puišienė tapo šio maratono moterų kategorijos nugalėtoja, A. Puišys tarp vyrų buvo dešimtas.

Be tikrai aktyvaus laisvalaikio, abu sutuoktiniai plėtoja savo verslą – turi įkūrę implantologijos centrą, taip pat odontologinių medžiagų platinimo įmonę. A. Puišys daugiau dirba su pacientais – jis yra gydytojas stomatologas, medicinos mokslų daktaras. R. Puišienė pagal specialybę – ekonomistė, nes baigė finansų studijas Stokholmo verslo mokyklos filiale Rygoje.

qrf

Sodyba – nepelninga

R. ir A. Puišiai turi sodybą Ignalinos rajone, šalia Dringio ežero. „Žemės sklypas buvo nupirktas jau seniai – gal kokiais 1992 metais, – pasakojo A. Puišys. – Kai prasidėjo europinių projektų teikimas, mes pagalvojome, kad galime užsiimti kažkokia papildoma veikla, susijusia su Ignalinos rajonu. Taip gimė kaimo turizmo sodybos idėja.“ Bet, kaip sakė pašnekovas, didelės patirties šioje srityje jie neturėjo, todėl svarstė, kad pridarė daug klaidų. „Verslo pradžia, jei tai nėra tavo paties nueitas kelias, o nauja veikla, visada yra sunki, ypač tada, kai nėra su kuo pasitarti, neturi kas galėtų nukreipti tinkama linkme, – kalbėjo vyras. – Todėl, laimėję du europinius projektus, pastatėme sodybą ir nelabai žinojome, kur toliau eiti, ką su ja veikti.“

Pasak jo, dešimt metų sodyba buvo nuomojama, bet be aiškios vizijos, ką toliau norima daryti. Kaip teigė A. Puišys, Ignalinos rajonas nėra labai „apkrautas“ turistais, kaip turėtų būti turint tokią nuostabią gamtą. Anot pašnekovo, jie su žmona savo kaimo turizmo sodybos net nelaiko verslu, nes ji – daugiau širdžiai ir tam, kad būtų kur atvažiuoti, pasportuoti bei pailsėti, o pelno iš jos – nedaug.

Dovana Ignalinos krašto žmonėms

Pasak vyro, jiems visą laiką kirbėjo klausimas, ką reikėtų daryti, kad iš šio verslo gautų bent šiokią tokią investicinę grąžą. Kaip sakė A. Puišys, prieš pora metų buvo net kilusi mintis parduoti šią sodybą. „Bet po to pagalvojome, kad turime iš ko gyventi, nes verslai Vilniuje vystosi sėkmingai, – aiškino pašnekovas. – Ignalina man labai artimas kraštas. Net mokydamasis mokykloje sau sakiau, kad, kai užaugsiu ir turėsiu galimybių, būtinai kam nors čia padėsiu, ką nors paremsiu. Pagalvojau – kada gi tas laikas ateis? Gal net nelabai atsiperkantis verslas, bet sukuriantis darbo vietas ir pritraukiantis žmones iš visos Lietuvos ir yra ta galimybė.“

Taip, anot jo, atsirado mintis vystyti veiklas, kurios būtų išskirtinės, įdomesnės, reikalingesnės, pritrauksiančios daugiau lankytojų. Taigi, šiuo metu sutuoktiniai planuoja, skaičiuoja, braižo projektus ir ketina įgyvendinti tai, ko Lietuvoje dar nėra – pastatyti išskirtinį rekreacinį pastatą. A. Puišio teigimu, čia galėtų lankytis didelės žmonių grupės – sportininkai, menininkai, teatrų trupės ir panašiai.

Pasislėpti gamtoje

Kaip sakė R. Puišienė, nors planuojamas statyti vieno aukšto statinys tikrai žada būti labai didelis, ketinama jį suprojektuoti taip, jog jis organiškai įsilietų į jau esantį kraštovaizdį ir būtų beveik nepastebimas. „Be to, jis bus išskirtinis tuo, kad jame galės vykti visos sporto, meninės, teatro, šokių, dirbtuvių veiklos, – užsidegusi pasakojo moteris. – Statinio tūris sudarys sąlygas rengti bet kokio tipo renginius ir žiemą, ir vasarą. Tai bus universalus daugiau nei 1000 kv. m dydžio pastatas.“

Anot R. Puišienės, lapkričio pabaigoje jie surengė posėdį, kuriame dalyvavo architektai, Ignalinos savivaldybės atstovai, saugomų teritorijų ir Aukštaitijos nacionalinio parko atstovai. „Buvo prieita prie bendros išvados, kad ieškosime varianto, kad architektūra geriausiai įsilietų į Aukštaitijos nacionalinio parko kontekstą, – sakė pašnekovė, – o sprendimai būtų ilgalaikiai ir konceptualūs, leidžiantys ir po daugelio metų vertinti šį projektą, kaip sėkmingą naujos architektūros įliejimą į nacionalinio paveldo ir saugomų teritorijų kontekstą.“

Kur padėti milijoną?..

Anot verslininkų, šio projekto statyba jiems atsieitų apie 1 mln. eurų ir panašu, kad juos teks investuoti patiems, nes jiems, kaip fiziniams asmenims, tokių lėšų, bent kol kas, negali suteikti nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, nei Europos Sąjungos finansuojami projektai. Tiesa, projektui dar turės pritarti ir Ignalinos rajono savivaldybės taryba.

„Jei galvotume, kur padėti milijoną, tai tikrai yra vietų, kur jį galima investuoti gerokai naudingiau, su realia grąža, – šypsojosi R. Puišienė. – Tai nėra vien atsipirkimo klausimas. Mes norime Ignaliną matyti gyvą, norime, kad žmonės galėtų atvažiuoti ten, kur yra visa reikalinga infrastruktūra, sudarytos sąlygos kažko siekti, kažką veikti. Salė suteiktų galimybę atvažiuoti ir treniruotis olimpinių rinktinių nariams, rengti meno kolektyvų, šokių, teatrų konkursus, netgi respublikinio lygio varžybas. Tai būtų dar vienas traukos centras žmonėms atvažiuoti į Ignaliną.“

Misija – daryti gera

Pasak A. Puišio, norisi viską atlikti be klaidų ir gerai, todėl jie stengiasi išsiaiškinti visus reikalavimus, keliamus tam tikrų sporto šakų ar renginių salėms, kad po to nereikėtų gailėtis ar perdaryti iš naujo. „Domėjomės ir sužinojom, kad įvairių šokių – ir sportinių, ir tautinių – šokėjams Lietuvoje labai trūksta salių, – pasakojo pašnekovas. – Jiems reikia ir erdvės, ir tinkamo parketo, kad būtų vietos apsigyventi didelėms grupėms. Ta pati situacija ir su kitais renginiais ar projektais, kuriems reikia daug erdvės. Norime padaryti tai, ko nėra niekur kitur Lietuvoje.“ Vyras dar kartą pabrėžė, jog norisi, kad pastatas neišsiskirtų iš visumos, todėl jis bus su medžio detalėmis, galbūt įleistas šiek tiek giliau į žemę, kad kuo mažiau matytųsi.

A. Puišys pridūrė, kad labiausiai norėtųsi vietos valdžios bei gyventojų pritarimo. „Mano gero draugo, Paliesiaus dvaro savininko žodžiais tariant, pinigų niekur nenusineši, – sumanymo esmę dėstė vyras. – Jei Dievas davė galimybę uždirbti daugiau, nei gali išleisti, tai gali dalintis su kitais. Manau, tai teisingas kelias. Yra nemažai daug pasiekusių žmonių, kilusių iš Ignalinos, kurie gali žengti žingsnį ir kažką pradėti. Žmogui reikia paskatinimo daryti gerus darbus, bet jie turi būti kažkam reikalingi.“

Nėra pranešimų, kad būtų rodomas

Naujienos iš interneto

Sponsored Video

Aktualijos

Featured

Ignalinos naujienos

Įvairenybės

Jaunimas

Kaimas