Uteniškiai svėrė namie susidarančias plastiko atliekas – ką parodė eksperimentas?

Ar kada susimąstėte, kiek plastiko atliekų susikaupia jūsų namuose? Tokiam eksperimentui ryžosi daugiau kaip 50 šeimų Kaune ir 20 šeimų Utenoje – du mėnesius fiksuoti duomenys parodė, kad per metus į rūšiavimo konteinerius išmetame per 60 kg plastiko pakuočių bei gaminių.

„Plastiko taršos problema pasaulyje labai opi. Ši medžiaga dėl savo universalumo ir nedidelių gamybos kaštų plačiai naudojama įvairiose prekybos srityse, tačiau jos poveikis aplinkai bei žmogaus sveikatai – itin žalingas. Todėl šviečiant visuomenę ir skatinant atsakingą vartojimą siunčiamas aiškus signalas gamybos rinkai, atkreipiantis dėmesį į tvaresnių gaminių poreikį“, – pasakojo Denisa Martinkutė, Aplinkosaugos valdymo ir technologijų centro (ECAT) jaunesnioji ekspertė.

Vykdant ES finansuojamą projektą „Baltiplast“, įvairiose šalyse buvo atliekamas tyrimas – jo metu daugiau kaip 50 Kaune gyvenančių šeimų aštuonias savaites svėrė bei fiksavo namuose susikaupiančias plastiko atliekas. Taip pat vyko mokymai apie neigiamą plastiko poveikį aplinkai, tinkamą rūšiavimą bei kasdienius tvaresnius sprendimus, kuriuos pritaikę galime mažinti susidarančių atliekų kiekį.

„Eksperimento duomenys parodė, kad viename namų ūkyje per savaitę susidaro beveik 1,4 kg plastiko atliekų – tai yra daugiau negu 60 kg per metus. Iš plastiko pagamintos pakuotės itin lengvos, tad kiekviena šeima į rūšiavimo konteinerius kas mėnesį išmeta daugybę maišų. Pastebėjome, kad net maži įpročiai gali turėti reikšmingą poveikį – naudojant daugkartinę tarą, medžiaginius maišelius bei gertuves, projekto dalyviams plastiko atliekų kiekį pavyko sumažinti daugiau kaip 10 proc.“ – teigė tyrimą Kauno mieste įgyvendinusios įmonės „Smart LT“ vadovas Kęstutis Pocius.

Analogiškas tyrimas buvo atliekamas ir Utenoje, kur prie projekto prisijungė 20 namų ūkių. Visi projekto dalyviai teigia nuo šiol daugiau dėmesio atkreipiantys į savo apsipirkimo įpročius, sąmoningiau žvelgiantys į kasdienius pasirinkimus ar ekologiškesnius sprendimus.

„Tik įvertinus namuose susidarančių atliekų turinį paaiškėjo, kokių alternatyvų turėtume ieškoti. Pastebėjome, kad auginant kūdikį susikaupia daug plastikinių vaikiškų tyrelių pakuočių, tad tyreles ėmėme gaminti patys, o joms pakuoti naudojame daugkartinius maišelius. Mėgstame sultis, tačiau nuo šiol jas perkame stiklinėje depozitinėje taroje“, – patirtimi dalijosi projekte dalyvavusi šeima.

Plastiko, ypač vienkartinio pobūdžio gaminių, atliekos kasmet didžiuliais kiekiais plūsta į aplinką, kur suyra per kelis šimtus metų. Jos taip pat patenka į vandens telkinius – ne išimtis ir Lietuvos krantus skalaujanti Baltijos jūra. Plastiko tarša aptinkama ne vien Baltijos paviršiniuose vandenyse, bet ir nuosėdose, o dalelių randama žuvų bei kitų jūros gyvūnų organizmuose. Mikro ar nano dalelės laikui bėgant atsiduria ir žmogaus maisto grandinėse bei gali kauptis kūno organuose.

„Mokslinių tyrimų duomenys atskleidžia rūpestį keliančius skaičius – kasmet pagaminama apie 200 mln. tonų vienkartinio pobūdžio plastiko gaminių, kurie vartojimo grandinėje sparčiai tampa atliekomis. Kasdieniais pasirinkimais galime prisidėti prie taršos mažinimo: rinkdamiesi daugkartinius puodelius, vandens gertuves ir maisto tarą, pirkdami nefasuotus vaisius bei daržoves, priemones be plastikinės pakuotės, naudodami medžiaginius maišelius. Geriausia praktika – atsisakyti nebūtinų pirkinių, stengtis turimus daiktus naudoti kuo ilgiau bei sąmoningai vengti vienkartinę funkciją atliekančių plastikinių produktų ar jų dalių“, – kalbėjo „Smart LT“ vadovas Kęstutis Pocius.

Parengta pagal pranešimą žiniasklaidai

Nėra pranešimų, kad būtų rodomas

Naujienos iš interneto

Rekomenduojami video

Aktualijos

Featured

Ignalinos naujienos

Indraja

Įvairenybės

Jaunimas