Neseniai pasirodžiusi informacija, kad parduodamos SBA grupei priklausančios bendrovės „Utenos trikotažas“ gamybinės ir administracinės patalpos, kurių bendras plotas sudaro daugiau nei 24 tūkst. kv. m, o viso sklypo plotas viršija 5 ha, uteniškiams sukėlė nemažai klausimų ir diskusijų. Ketvirtus metus šiai didelei pramonės įmonei, kurioje dirba 375 žmonės, vadovaujanti Nomeda Kaučikienė ramina: bendrovė tikrai neužsidaro, nebankrutuoja, atvirkščiai – numetus paskolų naštą, dėliojami ateities planai, o pastato pardavimas lems tolesnę sėkmingą gamybą ir kasdienį darbą toje pačioje vietoje.
Kokie pagrindiniai pokyčiai įvyko įmonėje pastaruoju metu?
Per pastaruosius mėnesius užbaigtas esminis veiklos pertvarkymas pagal teismo patvirtintą restruktūrizavimo planą: sumažintos fiksuotos sąnaudos, optimizuotas darbuotojų skaičius, dalis gamybos perkelta į užsienį, atnaujinti vidiniai procesai. Šie pokyčiai leido antrąjį 2025 m. ketvirtį pasiekti pelningumo lūžį ir pirmąjį pusmetį užbaigti su teigiamu rezultatu.
Kiek šiuo metu Jūsų vadovaujamoje bendrovėje dirba žmonių?
Šiuo metu „Utenos trikotaže“ – 375 darbuotojai. Darbuotojų skaičius stabilizavosi po veiklos optimizavimo, yra subalansuotas ir atitinka dabartinį užsakymų portfelį bei leidžia užtikrinti efektyvią gamybą.
Ar didžiąją dalį darbuotojų sudaro uteniškiai, ar yra dirbančių iš kitų miestų ar užsienio?
Didžioji dalis darbuotojų gyvena Utenoje ir aplink. Tačiau turime darbuotojų iš Vilniaus ir Kauno, mūsų parduotuvėse skirtinguose miestuose dirba vilniečiai, kauniečiai, šiauliečiai. Kolektyvas įvairus, tačiau mūsų pagrindinė kompetencijų bazė ir branduolys yra Utenoje.
Utenos žmonės mums yra svarbiausi, bet nesame tik regiono darbdavys – mus, kaip darbdavį, vertina ir didmiesčių specialistai, aukščiausio lygio vadovai.
„Utenos trikotažas“ išgyvena restruktūrizacijos etapą. Priminkite, kodėl jis prasidėjo ir kam jis reikalingas?
Restruktūrizacija yra įprasta verslo praktika, kuri leidžia sunkumus patiriančioms, bet augti galinčioms įmonėms atsinaujinti ir tęsti veiklą. Maždaug nuo 2020 m. „Utenos trikotažas“, kaip ir daugelis kitų įmonių, ypač gamybos pramonėje, susidūrė su virtine iššūkių: pandemija, karas, energijos ir kitų kainų šokai bei nusilpusi paklausa. Visa tai paveikė daugelį pramonės šakų, o tekstilės pramonei smogė ypač smarkiai. Tekstilės sektoriui 2024-ieji buvo vieni sudėtingiausių per pastarąjį dešimtmetį – daugybė įmonių visoje Europoje, taip pat ir tradicinėse tekstilės gamybos šalyse, tokiose kaip Turkija ar Indija, buvo priverstos užsidaryti ar bankrutuoti.
Jausdami atsakomybę prieš darbuotojus, partnerius, klientus nusprendėme veikti ryžtingai. Svarbu pabrėžti, kad restruktūrizacija patvirtinama tik gyvybingoms įmonėms, kurių ateitimi tikima. Proceso metu įmonė toliau dirba, vykdo įsipareigojimus. Teismui pritarus ir patvirtinus restruktūrizavimo planą, peržiūrimi praeities skolų mokėjimai, terminai, kad bendrovė turėtų laiko sustiprėti. Tai leidžia sutelkti dėmesį į pagrindinę užduotį – pelningos veiklos vystymą.
„Utenos trikotažo“ restruktūrizacija pradėta tam, kad įmonė prisitaikytų prie pasikeitusios rinkos, sumažintų fiksuotas sąnaudas, sustiprintų likvidumą ir grįžtų prie tvaraus pelningumo. Šis procesas leido peržiūrėti mūsų veiklos modelį, optimizuoti turtą ir atsiskaitymus, o rezultatai jau matomi – veikla po ilgo laiko tapo pelninga.
Restruktūrizacija įgyvendinama keliais etapais: kokius užsibrėžtus planus jau pavyko įgyvendinti?
Vienas pagrindinių mūsų transformacijos tikslų buvo atkurti veiklos pelningumą. Dėl griežto kaštų valdymo, kryptingų pastangų į pelningus produktus ir efektyvaus gamybos organizavimo kartu su subrangovais šį tikslą pavyko pasiekti anksčiau, nei tikėtasi.
Įgyvendinti pagrindiniai efektyvumo tikslai: sumažintos fiksuotos išlaidos, optimizuotas darbuotojų skaičius, dalis gamybos perkelta į užsienį, peržiūrėtos tiekimo grandinės ir vidiniai procesai.
Ar nekilnojamojo turto pardavimas yra teismo patvirtinto „Utenos trikotažo“ restruktūrizavimo plano dalis? Paaiškinkite mūsų skaitytojams, ką tai reiškia. Ar tai Jūsų sprendimas?
Taip, pastato pardavimas yra iš anksto numatyta restruktūrizavimo plano priemonė, kuri vykdoma pagal patvirtintą grafiką. Tai finansinis sprendimas, leidžiantis greičiau įvykdyti įsipareigojimus kreditoriams ir sugrįžti prie įprasto, tvaraus veiklos ritmo.
Ką įmonė laimės pardavusi gamybinį-administracinį kompleksą su išvystyta infrastruktūra?
Pirmiausia – greitesnį atsiskaitymų tempą ir mažesnį kapitalo „įšaldymą“ nekilnojamajame turte. Tai pagerintų likvidumą, sumažintų rizikas ir leistų išteklius fokusuoti į pagrindinę veiklą: gamybą, klientų užsakymus ir produktų vertę. Svarbu pabrėžti, kad esminė būsimo sandorio sąlyga – išnuomoti pastatą „Utenos trikotažui“, kad gamyba ir kasdienė veikla vyktų be pertraukų.
Skelbime nurodyta, kad kompleksas gali būti parduodamas dalimis arba visas. Jeigu perkamas visas objektas, „Utenos trikotažas“ liktų dalies patalpų nuomininkas pagal atskirai derintas sąlygas. Vadinasi, svarstoma ir apie tokį scenarijų, jog „Utenos trikotažas“ liktų nuomininkas, tačiau susimažintų patalpų kiekį?
Taip, vienas iš svarstomų scenarijų – parduoti visą objektą ir pagal nuomos sutartį naudoti tik veiklai reikalingą dalį patalpų. Tai logiškas žingsnis po kaštų optimizavimo: nuomojamas plotas būtų pritaikytas faktinei gamybos apimčiai, išlaikant veiklos tęstinumą toje pačioje vietoje.
Kuo išskirtinės šios parduodamos patalpos? Papasakokite, kokia jų paskirtis buvo iki šiol. Kokiai veiklai jos tinkamos?
Tai pilnai veikiančios pramoninės ir administracinės paskirties patalpos su ilgametės gamybos infrastruktūra Utenoje. Kompleksas tinka tekstilės ir kitai lengvajai gamybai, sandėliavimui, logistikai ar mišrioms pramonės-administracijos funkcijoms.
Nurodoma labai abstrakti patalpų ir sklypo kaina – 924 600–4 800 000 Eur. Paaiškinkite, ką tai reiškia.
Kainos intervalas atspindi skirtingas pardavimo konfigūracijas – dalimis arba visą kompleksą – bei papildomas sąlygas, kurios bus vertinamos. Tai orientacinės ribos, o galutinė kaina priklausys nuo įsigyjamo ploto, sandorio struktūros ir rinkos sąlygų.
Kokia perspektyva laukia „Utenos trikotažo“, jeigu bus parduotos visos patalpos ir jose įsikurs kita įmonė? Ar būtina sąlyga parduodant patalpas yra ilgalaikė nuomos sutartis su „Utenos trikotažu“?
Perspektyva yra aiški: veikla Utenoje tęsiama nuomos pagrindu. Ilgalaikė nuomos sutartis su „Utenos trikotažu“ yra esminė sandorio sąlyga, todėl atsiradus naujam savininkui mūsų gamyba ir kasdienis darbas vyksta toliau toje pačioje vietoje.
Kokia galėtų būti patalpų, reikalingų „Utenos trikotažui“, nuomos kaina?
Nuomos sąlygos bus derinamos derybose su būsimu savininku. Galiu užtikrinti, kad sprendimas parduoti bendrovės nekilnojamąjį turtą buvo priimtas atsakingai įvertinus įmonės pasirengimą mokėti rinkos pagrindu nustatytą nuomos kainą.
Dalį patalpų „Utenos trikotažas“ jau pardavė. Kaip manote, ar tai sėkmingas pardavimas? Šios patalpos nebuvo reikalingos?
Taip, ankstesnis sandoris buvo sėkmingas ir atitiko restruktūrizavimo plano tikslus. Buvo realizuotos veikloje nenaudojamos patalpos, o gautos lėšos panaudotos atsiskaitymams su kreditoriais.
Dėkoju už pokalbį.