Vis garsiau kalbama apie pastaruoju metu į Lietu­vą plūstančius migrantus iš Baltarusijos, kurie kol kas apgyvendinami ne tik pasienio užkardose, bet ir pasienio savivaldybėse. Tokia dalia teko ir Igna­linos rajonui. Liepos pradžioje pirmieji migrantai iš Afrikos šalių buvo atvežti į buvusios Linkmenų mo­kyklos sporto salę, o liepos 21-os pavakarę 52 mi­grantai apgyvendinti ir Kazitiškyje. Didžioji dalis migrantų čia yra iš Irako, Afganistano, keletas iš Pa­kistano, vienas iš Maroko.

Seniūnas kategoriškas

Kaip „Ignalinos dienai“ pa­sakojo Ignalinos rajono savi­valdybės (toliau – Savivaldy­bė) administracijos Kazitiškio seniūnijos seniūnas Drąsutis Je­linskas, migrantai įkurdinti bu­vusios mokyklos klasėse, o se­niūnija, nes mokykla neveikia jau šešerius metus, tik talkino minimaliai įrengiant šias patal­pas bei užtveriant tvorą. „Sąly­gos migrantams minimalios, bet jie žino, kur atėjo – ne į pen­kių žvaigždučių viešbutį, bet ten yra tualetai, įrengtas ir du­šas“, – kalbėjo D. Jelinskas. Pa­sak seniūno, kiekvienoje kla­sėje gyvena apie 10 asmenų. Jo nuomone, mokyklos pas­tate gali tilpti apie 70 žmonių, tačiau migrantų patalpinimas priklauso nuo to, kiek žmogui reikia vietos – jeigu būtų pasta­tytos dviaukštės lovos ir panau­doti koridoriai, tilptų ir daugiau.

Seniūnas, paklaustas, kaip į tai reaguoja vietiniai gyvento­jai, nors mokykla kiek ir nutolu­si nuo pagrindinės gyvenvietės, sakė, jog jo seniūnijos žmonės „euforija nešvyti“ ir yra susirū­pinę savo saugumu. Anot D. Je­linsko, migrantai po gyvenvietę nevaikšto, o į lauką pasivaikš­čioti išleidžiami tik aptvertos tvoros teritorijoje. Taip pat juos saugo Valstybės sienos apsau­gos tarnybos (toliau – VSAT) ir policijos pareigūnai. Seniūno teigimu, migrantai yra maitina­mi tris kartus per parą, o maiti­nimą, kaip ir Linkmenyse, orga­nizuoja Savivaldybė.

Seniūnas „Ignalinos dienai“ tvirtino, jog duomenų apie tai, kad tarp migrantų būtų užsikrė­tusių koronavirusu – neturi. Visi praėjusią savaitę atvežti mi­grantai šiuo metu yra karantine.

Seniūnas taip pat nežinojo, kiek laiko atvykėliai bus Kazi­tiškyje, nes tai priklauso ne nuo seniūnijos. Bet, jo nuomone, iki vėlyvo rudens ši situacija turė­tų išsispręsti, juolab, kad moky­kloje nėra šildymo.

Šiuo metu miestelyje gyve­na tik 320 žmonių. Paklaus­tas apie gyventojų demogra­finę situaciją – gal migrantai kaip tik papildytų gyvento­jų gretas – seniūnas buvo ka­tegoriškas: „Nors seniūnijoje gyventojų mažėja, tokiu būdu papildyti seniūnijos nenorime. Mes netroškom problemų, bet suprantam ir situaciją“, – apie migrantų apgyvendinimą Kazi­tiškyje kalbėjo seniūnas.

Vyriausiai moteriai – 70 metų

VSAT pareigūnų duomeni­mis, tarp vienišių migrantų Ka­zitiškyje yra ir keturios šeimos su vaikais. Didžiausia – septynių narių šeima ir dar viena jų gimi­naitė yra iš Irako. Šioje migran­tų grupėje jauniausia mergaitė gimusi 2018 metais, vyriausias vaikas – 2011-tais, o vyriausiai moteriai – 70. Daugiausia mi­grantų yra gimę laikotarpyje nuo 1973-ų iki 2000-ųjų.

Adutiškio (Švenčionių r.) už­kardos jaunesnysis specialistas Andrius Kaminskas pasakojo, kad vežant migrantus iš Adutiš­kio užkardos į Medininkus, tarp jų matė ir šešių mėnesių kūdikį, o Pūškų pasienio užkardos jau­nesnioji specialistė Danutė Sa­vickienė sakė, kad Pūškų užkar­doje buvo 9 mėnesių vaikas.

Pasak pasieniečių, tik vienas kitas migrantas turi dokumen­tus, o absoliuti dauguma atvy­ko be jų. Todėl kol kas vyksta tik migrantų registracija pagal žodinius pareiškimus, vėliau jie fotografuojami, o asmeny­bių nustatymas vyks kur kas vė­liau. Jaunesniosios specialistės teigimu, migrantus kol kas sau­go pareigūnai iš trijų užkardų: Adutiškio, Tverečiaus ir Pūškų, taip pat jiems talkina ir Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai. Kaip pasakojo pasienietė, dauguma migrantų kalba anglų kalba, o bent du moka ir rusiškai. Pasie­niečiai sakė, kad su migrantais susitvarko kuo puikiausiai, o jei kyla klausimų – su jais kalba­ma ir tariamasi. Neseniai nera­mumų kilo Linkmenyse, todėl ir Kazitiškyje jie labai rimtai ste­bimi. Paskutiniu metu Linkme­nyse juos saugo Viešojo sau­gumo tarnybos pareigūnai prie Vidaus reikalų ministerijos. Pa­sieniečių teigimu, migrantai iš Kazitiškio kažkada turi būti pervežti kitur, nes čia ne pačios geriausios gyvenimo sąlygos.

Kaip pasakojo D. Savickie­nė, migrantai maitinami tris kar­tus per parą. Atvežtas maistas kiekvienam migrantui duoda­mas per langelį, kad nebūtų su­sigrūdimo. Pasak pasienietės, migrantai nori paprasto maisto: kiaušinių, makaronų, vištienos, užkardose jiems maistą leidžia­ma gamintis patiems, kai kur maistas tiekiamas centralizuotai.

Maitinimo problemos

Savivaldybės meras Justas Rasikas „Ignalinos dienai“ kal­bėjo, kad Linkmenyse kilę ne­ramumai, matyt, būna visur. „Nesutarimai tarp pasieniečių ir migrantų, kovojančių už savo teises: teisės į telefoną, į lais­vę, taip pat, kad moterys mie­gotų atskirai, nes šiuo metu visi apgyvendinami vienoje patal­poje“, – aiškino meras, pridur­damas, kad konfliktas buvo iš­spręstas. Kaip sakė J. Rasikas, riaušes sukėlė atgal sugrąžin­ta migrantė. „Ji grįžo iš Abro­miškio, gavusi norėtas teises ir laisves – gal ten su kažkuo pa­sikalbėjo… Kai tik atveža nau­jų migrantų, jie kelia sumaištį“, – kalbėjo meras. Prieš kele­tą dienų Kazitiškyje buvo 120 migrantų, o Linkmenyse – 66. Meras abejojo, ar įmanoma bu­vusios Kazitiškio mokyklos pa­talpose sutalpinti tiek žmonių, tačiau, jo nuomone, tai – ne Sa­vivaldybės reikalas. Mero tei­gimu, Savivaldybė daugiau migrantų nenori. „Nenorim daugiau negu planuojama ir yra dabar. Mes nenorime skirti dau­giau patalpų ne šiaip sau, o to­dėl, kad yra didžiulė saugumo problema, ir aš manau, kad tie vyrai ir moterys, kurie saugo migrantus, yra nepajėgūs užti krinti apsaugos“, – įsitikinęs meras.

Be to, liepos 23 d., J. Rasiko teigi­mu, maisto tiekė­jas, aprūpinantis migrantus maiti­nimu, atsisakė to­liau bendradar­biauti. „Turime problemą“, – aiš­kino meras. Todėl buvo pradėta ieš­koti naujo paslau­gos teikėjo.

Kita problema, pašnekovo tei­gimu, yra ta, jog maitinimą paža­dėjo kompensuo­ti valstybė, bet tik 5,85 euro už vieną dieną maitinimo vienam migran­tui, nors Savival­dybei maitinimas kainuoja dvigu­bai brangiau. „Jei valstybė nekom­pensuotų skir­tumo, tai Savivaldybė patirtų didelių nuostolių“, – nuogąs­tavo meras. Dėl maisto koky­bės, anot jo, migrantai didelio triukšmo nekelia.

Susitikimas su viceministru

Savivaldybėje žurnalistų su­tiktas Vidaus reikalų vicemi­nistras Arnoldas Abramavičius buvo konkretus – pasakojo, kad lankėsi Švenčionių rajono už­kardose ir savo akimis matė blogėjančią situaciją. „Jau re­gistruojama 100 ir daugiau mi­grantų kasdien, todėl šie skai­čiai jau nieko nebestebina“, – „Ignalinos dienai“ aiškino A. Abramavičius. Paklaustas, ar atsirado radikalių migrantų, ko­kius žadėjo Baltarusijos prezi­dentas Aleksandras Lukašenka, viceministras sakė manantis, kad ne. „Visi jie pakankamai ramūs, pakankamai geranoriš­kai nusiteikę, jie gi mano atvy­kę ne į Lietuvą, o į Vokietiją“, – kalbėjo A. Abramavičius. Pasak viceministro, migrantai bus ap­gyvendinami visoje Lietuvoje – tiek pastatuose, tiek stovykla­vietėse – taip pat ir Ignalinoje. Maitinimo išlaidas, A. Abrama­vičius teigimu, valstybė savi­valdybėms, be abejo, kompen­suos, bet maistas dabartinėje situacijoje nėra pagrindinė pro­blema – yra daug rimtesnių. Vi­ceministro nuomone, pareigū­nų, kurie saugo migrantus, kol kas pakanka.

Kaip informavo Savivaldybės atstovė spaudai Lina Kovalev­skienė, meras J. Rasikas, susiti­kęs su viceminstru A. Abrama­vičiumi, išreiškė susirūpinimą dėl saugumo užtikrinimo ir su­stiprinimo būtinybės bei prašė ministeriją tarpininkauti pasi­telkiant krašto apsaugos sava­norių pajėgas. Kalbėta ir apie policijos rėmėjų galimą pagal­bą. A. Abramavičiaus sakė, kad kiekviena apgyvendinimo vieta turi savo trūkumų, ypač jei ji yra gyvenvietėje. Anot jo, jau yra numatytas kompensacinis me­chanizmas savivaldybių patiria­moms išlaidoms kompensuoti, tačiau bendruomenėms, kurių teritorijoje gyvena migrantai, turi būti specialių kompensa­cijų. „Planuojame artimiausiu metu tokius pasiūlymus svars­tyti ir numatyti tam tikras in­vesticijas“, – sakė viceminis­tras, dėkodamas Savivaldybei už pagalbą. A. Abramavičius taip pat prašė pateikti ministeri­jai informaciją apie atokiau gy­venviečių esančius valstybinius sklypus, kuriuose būtų galima įrengti apgyvendinimo patalpas migrantams.

Vytauto Ridiko nuotr.