Utenėlė – kaimas Leliūnų seniūnijoje, prie kelio Utena–Pakalniai–Alanta, beveik vienodai nutolęs tiek nuo Leliūnų, tiek nuo Utenos. Kažkada buvęs viensėdis (palivarkas), sovietmečiu išaugo iki kolūkinės gyvenvietės. Ir nors dabar plėtra labai pasigirti negali, vyresni gyventojai džiaugiasi, kad tuščių namų nėra, netrūksta jaunų šeimų.
Trečias namas
Margarita Dabulskienė, buvusi Utenėlės bibliotekininkė, kurios visas gyvenimas prabėgo šiame kaime, pasakojo, kad dabartinio Utenėlės kaimo vietoje anksčiau buvo Utenėlės palivarkas, priklausęs Utenos bažnyčiai. Palivarką vėliau įsigijo Pakalniai. Iki tol, kol sovietmečiu, kaip kolūkio centras, išsistatė Utenėlės gyvenvietė, čia abipus pagrindinio kelio gyveno broliai Mameniškiai. Jų sodybvietės išlikę, tačiau gyvenamieji namai jau stipriai pakitę: vienas neatpažįstamai suremontuotas, o kitas visai nugriautas ir iš naujo pastatytas. Namai, kuriuose gyvena pašnekovė, irgi statyti jau tarybiniais metais – čia grįžę iš tremties Komijoje įsikūrė iš Molėtų rajono kilę tėvai: „Tėvai norėjo atvažiuoti gyventi į Lietuvą, nes vaikams (pašnekovės broliai gimė Intoje – aut. past.) jau reikėjo į mokyklą. Tėvai nenorėjo, kad vaikai rusais užaugtų, nes šie labai pradėjo rusiškai kalbėti. Iš pradžių atvažiavo mama su mumis. Mano tėvukas buvo stalius, statydavo namus, tai gal ten dar ir užsidirbo, todėl ir namus galėjo nusipirkti. Nes grįžti nebuvo kur: mano bobutė iš tėvelio pusės labai daug vaikų turėjo – kažkas ten gyveno. Aišku, ir iš mamos pusės kažkas tėviškėje gyveno. Aš faktiškai nesu vietinė. Vietinių jau seniai nebėr – tiktai tiek, kad aš jau labai seniai gyvenanti. Nuo pat gimimo, tik ką gimusią atsivežė.“ Beje, namai, kuriuose dabar gyvena Dabulskiai, 1960 m. pirkti iš Markevičiūtės, kuri nutekėjo į Pavidinkstės kaimą (Leliūnų sen.) už Malaiškos. Pašnekovė dar atsimena, kad jos namuose vienu metu buvo įsikūrusi „Utenio“ kolūkio kontora ir gyveno kolūkio pirmininkas. Paskui kontorą iškėlė į kažkurio Mameniškio namą, o vėliau kilnojo ne kartą. Pasak M. Dabulskienės, jeigu Utenėlė nebūtų praradusi kolūkio centro statuso, būtų labiau išsiplėtusi – buvo numatyta kãlne statyti daugiau namų.
Nedegantis Upės vingio auksas
Visai greta Dabulskių namų telkšo nedidelis vandens telkinys, maurotais krantais. M. Dabulskienė sakė, kad oficialiai jis vadinamas Prūdeliu. Anksčiau, dar jos vaikystėje, ši vieta vadinta Upės vingiu. Lietuviškojoje tarybinėje enciklopedijoje rašyta, kad Utenėlė (Utenaitė) išteka iš Ilgio ežero, o pagal dabartinius duomenis – iš Utenaičio ežero. Jei Utenaityje yra ir atabradų, ir žvejų daugiau susirenka, mažame Prūdelyje kur kas ramiau, nėra nė vieno atabrado. Anot pašnekovės, Prūdelis gana gilus, jo gylis turėtų siekti net aštuonis metrus. Susirenka daug paukščių, baltųjų garnių porelė gyvena. „Sako, auksas yra Napoleono. Napoleono kariuomenė bėgdama auksą sumetė. Nebuvo, kad kas ieškotų, nemačiau, kad tie pinigai degtų ar ką“, – juokėsi M. Dabulskienė.
Dvaro sienojų namas dvarininkų palikuonei
Pasak senbuvės, Utenėlėje žmonės prastai gyveno, greta besišliejančiuose Vosgėliuose gyvenimas buvo lengvesnis. Utenėlės palivarkui priklausė Utenėlė, pusė Vosgėlių. Kitą pusę Vosgėlių valdė Degulių dvaras. Ten baudžiauninkų padėtis buvo lengvesnė, todėl žmonės kalbėjo, kad Vosgėliams labiau pasisekė nei Utenėlei. Kai Dabulskiai atsikėlė į Utenėlę, dvaras jau buvo nugriautas. Dvaro koplyčia stovėjusi toje vietoje, kur vėliau iškilo fermos, tačiau greičiausiai jos atsirado kur kas vėliau, nei išnyko koplyčia. Iš dvaro pastato Pakalnienei, Zigmanto Pakalnio žmonai, netoliese buvo pastatytas medinis namas. Buvo ir tvartelis, kur moteris laikė ožkas. Šią labai savotišką moterį, kuri galimai turėjo tam tikrą protinį atsilikimą, su lazdele nuklibinkščiuodavusią ir du kilometrus į Pakalnius, M. Dabulskienė atsimena gerai. Pašnekovė niekada nėra lankiusis Zigmantienės namuose, bet šioji ateidavusi pas Dabulskius. Labiausiai M. Dabulskienei įsiminė viešnios skanūs imbieriniai sausainiai. Pakalnienė turėjo dvi dukras ir sūnų Vytautą. Šis lyg ir liko nevedęs, o dukros ištekėjo, su jų atžalomis, aplankydavusiomis senelę, pašnekovė dar padraugaudavusi.
