Vieno Utenos bendrabučio rūsyje maždaug 15 metų gyvenantis benamis – galvos skausmas gyventojams, kurie kasdien turi kęsti nuolatinę smarvę ir baimę. Daugelis čia gyvenančių žmonių turi rūsio patalpas, bet naudotis jomis negali, mat bijo ten eiti dėl neaiškių išgerti besirenkančių asmenų, taip pat juos gąsdina ir antisanitarinės sąlygos.
Smėlio gatvėje esančiame bendrabutyje apsigyvenęs benamis daug metų kelia galvos skausmą šio namo gyventojams
Bijo eiti į prišnerkštą rūsį
Antradienį iš ryto nuvykome į Smėlio g. 17-u numeriu pažymėtą bendrabutį. Iš išorės pastatas atrodo tvarkingas, tačiau vos pravėrus šarvuotas duris tvokstelėja išmatų, prakaito ar netvarkos kvapas, sklindantis iš rūsio ir besisklaidantis po pirmus namo aukštus. Dėl to kenčiantys žmonės priversti skėsčioti rankomis – jie nė neįsivaizduoja, kaip toliau gyventi ir kokių veiksmų imtis, kad tokia kaimynystė jiems nedrumstų gyvenimo.
Visą straipsnį apie tai skaitykite penktadienio (lapkričio 14 d.) laikraštyje „Utenos diena“.
