Panevėžio teritorinės ligonių kasos (TLK) specialistai atliko savo veiklos zonos gyventojų dvejų metų (2012-07-01–2014-06-30) hospitalizacijos, t. y. paguldymo į ligoninę atvejų analizę. Ji atskleidė, kad daugelyje Panevėžio ir Utenos apskričių gydymo įstaigų pacientai gerokai dažniau siunčiami į stacionarą, nei tai daroma Vilniaus ar Kauno teritorinių ligonių kasų veiklos zonos gydymo įstaigose.
Panevėžio TLK veiklos zonos standartizuotas hospitalizacijos atvejų (HA) rodiklis jau keleri metai viršija bendrą Lietuvos HA rodiklį ir išlieka vienas aukščiausių. Dėl šios priežasties imtasi analizuoti ligoninių veiklą, o rezultatus nuspręsta aptarti su šių įstaigų vadovais.
Hospitalizacijos atvejų analizę ligoninių vadovams pristačiusi Sutarčių skyriaus vedėja Vita Tinterytė teigia: per analizuotą laikotarpį Panevėžio ir Utenos apskričių ligoninėse paguldytų pacientų skaičius keliomis dešimtimis sumažėjo, tačiau labai padaugėjo mūsų zonos gyventojų, besigydžiusių Vilniaus TLK zonos ligoninėse – per dvejus metus hospitalizuotų pacientų skaičius išaugo beveik 1300. Vilniuje daugiausia gydėsi Panevėžio miesto, Rokiškio, Utenos rajonų savivaldybių gyventojai. Populiariausios Vilniaus gydymo įstaigos tarp Panevėžio TLK veiklos zonos pacientų – VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, Nacionalinis vėžio institutas ir VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė. Pirmosiose dviejose gydėsi ypač daug Panevėžio miesto gyventojų.
Panevėžiečiai labiausiai viršijo hospitalizaciją ir pagal gydymąsi savo mieste – VšĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje per dvejus metus HA tarp Panevėžio miesto savivaldybės gyventojų padaugėjo 410. Bendrai Respublikinėje Panevėžio ligoninėje HA padaugėjo 929. Šioje įstaigoje analizuoto laikotarpio pabaigoje gydėsi 243 Panevėžio rajono gyventojais ir 258 Kupiškio rajono gyventojais daugiau nei laikotarpio pradžioje. HA pokytis tarp kitų savivaldybių gyventojų ligoninei ne toks reikšmingas.
V. Tinterytė pastebi: nors hospitalizacijos rodiklio mažinimas yra visų Lietuvos gydymo įstaigų siekiamybė, Panevėžio TLK veiklos zonos standartizuotas HA rodiklis, parodantis, kiek stacionare besigydžiusių ligonių tenka 100-ui gyventojų, beveik visose savivaldybėse nuo 2012-07-01 iki 2014-06-30 tik dar padidėjo. Aukščiausias jis – Zarasų rajono savivaldybėje – 24,33. Tuo tarpu bendras Lietuvos standartizuotas HA rodiklis yra 20,45 atvejo šimtui gyventojų. Sumažinti rodiklį pavyko tik Anykščių ir Ignalinos rajonų ligoninėms.
Pasitarime dalyvavę ligoninių vadovai skirtingai reagavo į analizės rezultatus. VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės direktorius Ivanas Dorošas siūlė įvertinti gyventojų sergamumo įtaką stacionarinėms paslaugoms ir tikino, kad vien tik jo vadovaujama įstaiga negali turėti lemiamos įtakos HA mažinimui. Direktoriaus pavaduotoja medicinos reikalams Violeta Smilgienė informavo, kad metų gale Santariškių klinikos nebepriima sunkių ligonių, kuriems reikalingos aukštesnio lygio medicinos paslaugos, todėl ir tokius pacientus tenka guldyti į stacionarą Panevėžyje.
Pasak I. Dorošo, jo vadovaujamos ligoninės balo vertė, pagal kurią ligonių kasos apmoka paslaugas, yra bene mažiausia, tad specialiai į ligoninę pacientai tikrai neguldomi, nes taip balo vertė dar mažėtų.
Panevėžio TLK direktorius Jonas Narbutas pastebi: nors VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės 1 balo vertė mažiausia, vidutinė 1 jos išgydyto ligonio kaina yra gerokai didesnė už kainą išgydytų ligonių tose ligoninėse, kurių balo vertė didžiausia. Vadinasi, dėl ligonių gausos finansiškai Panevėžio ligoninė nenukenčia.
„Susirinkome ne kaltinti vieni kitų, bet ieškoti sprendimų, kaip sumažinti HA skaičių. Tai tegul būna jums namų darbai – apmąstyti, ką galėtumėte padaryti, kad ligonių stacionare nedaugėtų, kad stacionarines paslaugas gautų tie pacientai, kuriems jos būtinos. Reikia pripažinti, kad pačios gydymo įstaigos turi galimybę valdyti ir balo vertę, ir HA rodiklius”, – pažymi J. Narbutas.
Ligoninių vadovai sutiko, kad Panevėžio TLK veiklos zonoje standartizuotas HA rodiklis nėra geras ir jį būtina reguliuoti, bet nedirbtinai.
Pasitarime taip pat kalbėta apie medicininės reabilitacijos teikimo problemas, pateikti duomenys, kurios gydymo įstaigos jau išnaudojo visiems metams skirtas lėšas, vadovų paprašyta labiau koordinuoti lėšų paskirstymą metų pradžioje.
Panevėžio teritorinė ligonių kasos inf.