Sukčių buvo, yra ir bus. Tik jų veikla keičiasi. Jeigu anksčiau galėdavo ką nors pavogti įsilaužę į namus, dabar jie tai gali padaryti tiesiog internetinėje erdvėje, dažnai tada, kai mes jiems atiduodame savo asmens duomenis. Štai pastarosiomis dienomis užfiksuoti įvykiai, kai iš 1960 metais gimusios moters Ignalinoje išviliota net 47 545 eurai, o Utenoje iš vyro, gimusio 1951 metais, išviliota 8 000 eurų. Matant tokius skaičius darosi neramu. Atrodo, kad sukčiavimas plinta kaip epidemija. Kodėl žmonės nepasimoko iš svetimų klaidų ir vis atiduoda sukčiams pinigus, pasikalbėjome su Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Utenos aps. VPK) viršininku Renatu Vitkausku.

Didėjantys pinigų viliojimo mastai

„Iš tiesų, per pastaruosius metus Utenos apskrityje sukčiavimo atvejų gerokai padaugėjo“, – pažymėjo R. Vitkauskas. Pasak jo, per metus jų skaičius išaugo net 42,9 proc. 2025 metais apskrityje registruota 170 sukčiavimo atvejų, 2024 m. jų buvo 119, 2023 m. – 117. Palyginti, 2021 m. tokių nusikaltimų registruota tik 55.

Didžiausias sukčiavimo atvejų skaičius per 2025 metus registruotas Utenos rajone – 51 (2024 m. – 39), taip pat Visagino savivaldybėje – 49 (2024 m. – 21). Kitose apskrities savivaldybėse jų registruota mažiau: Molėtų rajone – 24, Anykščių rajone – 19, Zarasų rajone – 18, Ignalinos rajone – 9. Ryškiausias augimas matomas Zarasų rajone – čia sukčiavimo atvejų skaičius išaugo nuo 7 iki 18.

„2025 m. Utenos rajone sukčių išviliotos sumos atskirais atvejais svyravo nuo 160 iki 56 100 eurų“, – sakė Utenos aps. VPK viršininkas. Anot jo, pastaroji suma prarasta sukčiams pasinaudojus kriptovaliutos vagystės schema. Registruotas atvejis, kai uteniškis neteko net 46 000 eurų, patikėjęs apgaulingu kriptovaliutos pirkimo pasiūlymu. Didžiausią nuostolį visoje apskrityje patyrė Ignalinos rajono gyventojas – investuodamas į tariamą kriptovaliutą jis prarado apie 130 000 eurų.

Vis nauji pinigų viliojimo būdai

„Sukčiai veikia išmaniai ir nuolat ieško naujų būdų, kaip išvilioti pinigus iš gyventojų“, – pažymėjo R. Vitkauskas. Pasako jo, šiuo metu vienas dažniausių sukčiavimo būdų – vadinamasis „telefono grandinės“ metodas. Tokiu atveju žmogui paskambina asmuo, prisistatantis telekomunikacijų bendrovės darbuotoju, vėliau į pokalbį įsitraukia tariamas banko, o galiausiai ir neva policijos atstovas. Taip iš nukentėjusiojo palaipsniui išgaunami prisijungimo prie banko ar kitų sistemų duomenys, o kartais žmogus įkalbamas į telefoną įsidiegti nuotolinio valdymo programą, per kurią sukčiai gali valdyti įrenginį.

Taip pat gyventojams dažnai siunčiamos SMS žinutės su nuorodomis, kurios nuveda į netikras interneto svetaines, panašias į tikrų įstaigų tinklapius, kur žmonės suveda savo bankinius duomenis. Pasitaiko ir sukčiavimo atvejų per skelbimų portalus, kai sumokama už prekę ar paslaugą, tačiau nei prekė, nei pinigai žmogaus nepasiekia. Pastaruoju metu daugėja investicinių sukčiavimų ir apgaulingų kriptovaliutų pirkimų pasiūlymų – gyventojai dažnai praranda dideles pinigų sumas. Nors rečiau, bet vis dar registruojama ir vadinamųjų „Alio, mama“ sukčiavimo atvejų, kai apsimetama artimaisiais ir prašoma pinigų tariamai nelaimei spręsti.

Apsisaugoti nuo sukčių galima

„Svarbiausia – išlikti budriems ir kritiškai vertinti bet kokią informaciją, susijusią su pinigais ar asmeniniais duomenimis“, – pabrėžė R. Vitkauskas. Jei skambina rusakalbiai ar kiti nepažįstami asmenys, prisistatantys banko, policijos ar kitų įstaigų darbuotojais, rekomenduojama pokalbį nedelsiant nutraukti, padėti ragelį ir tiesiog nebendrauti. Nusprendus investuoti savo santaupas, nereikėtų skubėti – verta pasitarti su artimaisiais, pasidomėti investicine platforma ir jos patikimumu. Perkant prekes internetu taip pat svarbu patikrinti pardavėją ir įsitikinti, kad siūloma kaina nėra neįprastai maža.

Namų duris rakiname ir sukčiui raktų neatiduodame, todėl negalima atiduoti raktų ir nuo internetinės bankininkystės, el. pašto ar kitų duomenų. Nereikia spausti neaiškių nuorodų ar suvedinėti savo bankinių duomenų nepatikimose interneto svetainėse. Taip pat negalima atskleisti elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenų ar SMART-ID kodų. Pavojinga į savo telefoną ar kompiuterį diegti nuotolinio valdymo programas nepažįstamų asmenų prašymu. Reikėtų būti atsargiems su pasiūlymais greitai ir lengvai uždirbti – tokie pažadai dažniausiai yra sukčiavimo schema.

Klaidos nukentėjus nuo sukčių

„Dažniausiai žmonės pasiduoda emociniam spaudimui ir skuba“, – akcentavo Utenos aps. VPK viršininkas. Pasak jo, sukčiai sąmoningai sukuria situaciją, kai žmogus pradeda jausti baimę, stresą ar skubą – pavyzdžiui, teigiama, kad reikia skubiai apsaugoti banko sąskaitą, pasinaudoti „paskutine galimybe“ investuoti arba padėti tariamai į nelaimę patekusiam artimajam. Tokiose situacijose žmonės nespėja ramiai įvertinti informacijos ir priima skubotus sprendimus. Todėl svarbiausias patarimas – sustoti, neskubėti ir pasitarti su artimaisiais ar pažįstamais.

Deja, ne visi nuo sukčių nukentėję gyventojai kreipiasi į policiją. Ypač tais atvejais, kai prarandami pinigai investuojant į tariamas investicines ar kriptovaliutų platformas – žmonėms dažnai būna gėda apie tai pasakyti artimiesiems. Tačiau kuo anksčiau apie sukčiavimą pranešama, tuo daugiau galimybių policija turi pradėti tyrimą ir užkirsti kelią naujiems nusikaltimams.

Jeigu gyventojas suprato tapęs sukčių auka ir atskleidė savo prisijungimo prie banko duomenis, pirmiausia reikėtų nedelsiant susisiekti su savo banku ir informuoti apie galimą sukčiavimą, kad būtų sustabdytos ar apribotos finansinės operacijos. Taip pat svarbu kuo greičiau pranešti policijai – tai galima padaryti tiesiogiai atvykus į policijos įstaigą arba per portalą epolicija.lt.

Apie bandymus sukčiauti taip pat galima informuoti Nacionalinį kibernetinio saugumo centrą elektroniniu paštu cert@nksc.lt arba per svetainę www.nksc.lt. Kuo greičiau apie sukčiavimą pranešama, tuo didesnė tikimybė užkirsti kelią tolesniems nuostoliams.

Svarbiausias patarimas – sustoti, neskubėti ir pasitarti su artimaisiais ar pažįstamais.