Karas Ukrainoje gali tapti ir pasaulinės humanitarinės krizės priežastimi: Ukraina ir Rusija eksportuodavo didelę dalį šiose valstybėse užauginamų grūdų, tačiau dabar vienos šalies pasėlius niokoja tankai, o kitos – sankcijos. Maža to, trąšų kainos muša vis naujus rekordus, o degalų kainas prognozuoti sudėtinga. Ekspertai vieningi: visų kitų pasaulio valstybių ūkininkams teks pasitempti ir prisiimti didesnę riziką siekiant apsaugoti pasaulį nuo nepritekliaus.
Didelės sąnaudos ir atsakomybė
Trąšų kainos dar iki sėjos pradžios smarkiai išaugo: karbamidas pabrango iki 1 400 eurų už toną, kai pernai panašiu metu kainavo net keturis kartus pigiau, o jau tuomet jos buvo kur kas brangesnės, palyginti su 2020 metų kainų lygiu. Ir tai nėra unikali Lietuvos ar regioninė problema dėl Baltarusijos izoliacijos: trąšos brangsta visame pasaulyje. Stebimas ir kuro kainų didėjimas nuo karo Ukrainoje pradžios.
Išaugusios sąnaudų kainos ir sumažėjęs grūdų tiekimas iš Rusijos bei Ukrainos – valstybių, patenkančių į didžiausių pasaulyje grūdinių kultūrų eksportuotojų penketuką – be jokios abejonės, lems ir dideles grūdų supirkimo kainas, ir maisto trūkumą. Tad, be išaugusių sąnaudų, ūkininkams teks ir didesnė atsakomybė išmaitinti pasaulį.
Kita vertus, ekspertai prognozuoja, jog dėl sąnaudų augimo ūkininkai šį pavasarį rinksis sėti tokius augalus, kuriems reikia mažiau trąšų ir kurių auginimo technologijos yra pigesnės. Todėl tikėtina, kad mažės ir pasėlių įvairovė.
„Viena vertus, geopolitinė situacija yra priežastis, dėl kurios ūkininkai bus priversti didesnius plotus skirti pagrindinėms maistinėms kultūroms. Sumažėjusi pasėlių diversifikacija didina netekčių riziką. Kita vertus, prognozuojamos rekordiškai didelės ūkinės veiklos sąnaudos išaugins rizikos kainą“, – sakė draudimo bendrovės BTA pasėlių draudimo rizikos vertintojas Deividas Juodis.
Valstybės pagalba pasėlių draudimui
Pasėlių draudimas – jau daugelį metų Lietuvos ūkininkams siūloma priemonė apsisaugoti nuo įvairių aplinkos veiksnių, dėl kurių reikšmingai nukenčia jų derlius. Siekdama paskatinti ūkinės veiklos aktyvumą ir užtikrintumą dėl ateities, Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerija jau ne vienus metus siūlo pagalbą besidraudžiantiems savo pasėlius: ji kompensuoja iki 50 proc. pasėlių draudimo įmokos pavasarį sėjamoms kultūroms. Papildomai, Europos Sąjungos lėšomis kompensuojama 70 proc. draudimo įmokos už žieminius pasėlius.
Žemės ūkio ministerija taip pat paskelbė Europos Komisijos sprendimą, jog siekiant padidinti pasėlių plotus šiais metais išimties tvarka ūkininkai galės auginti derlių pūdyme, neprarasdami žalinimo išmokų. Toks žingsnis turėtų padėti geriau išnaudoti papildomą žemės ūkio gamybos potencialą.
„Temperatūros svyravimai, krituliai bei ekstremalūs oro ir klimato reiškiniai kasmet daugiau ar mažiau pakenkia derliui ir gerokai sumažina prognozuojamą ekonominę naudą ūkininkams. Šiemet, kai ūkininkai skatinami apsėti kuo didesnius plotus, o dėl išaugusių sąnaudų į derliaus auginimą bus investuojamos gerokai didesnės sumos nei bet kuriais ankstesniais metais, jiems itin svarbu užsitikrinti, kad metai nebūtų nuostolingi“, – aiškino D. Juodis.
Įmonė siūlo kviečius, rapsus, rugius, miežius, kvietrugius, avižas, ankštinius augalus, grikius, kukurūzus drausti nuo tokių žalą keliančių veiksnių kaip kruša, liūtis, audra, žaibavimas, ugnis ar derliaus vagystė.
Besidraudžiančių daugėja, išmokos auga
Klimato kaitos keliami iššūkiai jau ne vienus metus krečia išdaigas ūkininkams besniegėmis žiemomis, kai vyrauja ilgalaikė kaitra, sausra. Laukus vis dažniau niokoja ir liūtys, ir vėtros. Ūkininkai, puikiai suprasdami, jog dėl meteorologinių sąlygų visas jų darbas gali nueiti šuniui ant uodegos, gręžiasi į draudikus, kad apsaugotų savo verslą.
„Augalininkystė yra laikoma viena rizikingiausių ūkinės veiklos šakų. Praėjusiais metais vien per pavasario sėją sudarėme apie 20 proc. daugiau pasėlių draudimo sutarčių nei per visus ankstesnius metus. O ūkininkams skirtos draudimo išmokos ankstesniais metais išmokėtą sumą viršijo beveik penkis kartus. Augančią išmokų sumą lemia ne tik didėjantys draudžiamų pasėlių plotai, bet ir gausiai patiriamos žalos“, – teigė pasėlių draudimo rizikos ekspertas.
Draudimo eksperto teigimu, jau dabar galima užtikrintai teigti, jog ir šiemet pasėlių draudimo sutarčių bus sudaroma kur kas daugiau nei ankstesniais metais, nes kelis kartus išaugus pardavimo pajamoms tiek pat išauga ir rizika prarasti būsimą derlių bei investicijas į jį. Poreikį draustis didina ir pajamų iš hektaro augimo tendencija: šiandien vidutinis derlius suteikia galimybę gauti tiek pajamų, kiek prieš kelerius metus buvo galima uždirbti sėkmingai vykdant intensyvų ūkininkavimą.
BTA inf.
