Seni daugiabučiai vis dažniau susiduria su iššūkiais dėl sparčiai besikeičiančių ekstremalių oro sąlygų. Klimato kaita lemia, kad lietūs, stiprūs vėjai ir karščiai vis labiau juos pažeidžia. Renovacija yra viena efektyviausių priemonių, padedančių apsisaugoti nuo stichinių gamtos reiškinių sukeltų padarinių.

Didžiausią pavojų kelia drėgmė

Pasak klimatologo Justo Kažio, vieni pavojingiausių pastatams yra žiemos sezonui būdingi dažni atodrėkiai ir staigūs užšalimai. Kai drėgmė įsigeria į sienas ir vėliau užšąla, vyksta ardomasis procesas – ledas plečia medžiagas, jas skaldydamas. Ypač žalingas yra vadinamasis užšalančio lietaus efektas, kuris dar labiau sustiprina pastatų pažeidžiamumą.

„Drėgmė ne tik trumpina statybinių medžiagų tarnavimo laiką, bet ir silpnina jų atsparumą, kas gali lemti šilumos nuostolius bei padidinti energijos sąnaudas. Be to, drėgmė skatina pelėsių ir kitų mikroorganizmų augimą, o tai gali sukelti papildomų sveikatos problemų, pabloginti gyvenimo kokybę. Ypač pavasarį, po šaltos žiemos ir užšalimo ciklų, drėgmė gali prasiskverbti giliau į sienas ir stogus, sukeldama dar didesnių pažeidimų“, – teigė J. Kažys.

Jam pritaria ir įmonės, rengiančios daugiabučių namų renovacijos investicijų planus, vadovė Aušra Jarmoškienė. Pasak jos, dėl staigių temperatūrų svyravimų deformuojasi langų rėmai ir durys, prarandamas jų sandarumas.

„Nuolatiniai temperatūrų pokyčiai silpnina stogo dangą – ji praranda elastingumą ir tampa trapi, todėl atsiranda plyšių, pro kuriuos vanduo gali prasiskverbti į pastato vidų. Be to, temperatūrų svyravimai grunte gali lemti pamatų judėjimą, dėl kurio formuojasi skilimai ir įtrūkimai. Balkonų betoninėse konstrukcijose esanti armatūra taip pat pažeidžiama – į įtrūkimus prasiskverbusi drėgmė sukelia koroziją ir mažina pastato stabilumą“, – aiškino ekspertė.

Efektyvių apsaugos priemonių yra

Pasak A. Jarmoškienės, daugiabučių modernizavimo metu įgyvendintos priemonės gali gerokai padidinti pastatų atsparumą atmosferos poveikiui – krituliams, temperatūrų svyravimams, stipriam vėjui, šalčiui ir karščiui. Pagrindiniai darbai turėtų būti šie: pamatų apšiltinimas ir hidroizoliacijos įrengimas, išorinių sienų ir stogo apšiltinimas, balkonų plokščių remonto, stiprinimo bei sutvirtinimo darbai, langų keitimas į 3-ijų stiklų langus.

Vilniaus TECH universiteto docentas dr. Arnoldas Šneideris pratęsė, kad efektyviam ir ilgaamžiam renovuoto pastato eksploatavimui būtini pažangūs vėdinimo sistemų sprendimai. „Pastato apšiltinimas be tinkamos vėdinimo sistemos neduos laukiamo rezultato.Net ir sena sienos konstrukcija gali tapti „šilta“, jei užtikrinsime jos sausumą. Svarbu paminėti, kad klimato kaitos pokyčiai labiau atsiliepia pajūrio regionui – dėl stiprių vėjų, saulės spinduliuotės ir dažnų šalčio ciklų pastatų fasadai čia patiria didesnę apkrovą. Todėl jų konstrukcijos turi būti papildomai apsaugotos specialiomis dangomis, kurios padeda išvengti greito nusidėvėjimo ir užtikrina ilgesnį tarnavimo laiką“, – aiškino A. Šneideris.

Primename, kad šiuo metu Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) priima paraiškas gauti valstybės paramą daugiabučių renovacijai siekiant B ar aukštesnės energinio naudingumo klasės. Jas galima teikti iki spalio 1 dienos.

Daugiau informacijos apie kvietimo sąlygas rasite APVA tinklalapyje www.apva.lrv.lt. Paraiškos teikiamos per APVA informacinę sistemą APVIS.

Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.