Senosios lietuvių kapinės, rūpestingai dengiamos aukštų medžių ir tankių brūzgynų, vienos po kitų skelbiamos nebeveikiančiomis, o tarp kryžių ar kuklių paminklų išsiraizgiusius bebaigiančius užželti takelius tik intuityviai suranda retkarčiais ten užsukančių lankytojų koja. Prasidėjo naujų kapinių era – erdvių, šviesių, su įrengtais patogiais plačiais takais, kuriais lietuviai automobiliais rieda lyg vieškeliais, keldami dulkių uždangą saulei šviečiant ar riebiais purvo kąsniais pavaišindami šalia takų stovinčius paminklus lyjant.
Daugiau apie tai skaitykite trečiadienio „Utenos dienoje”.