Per paskutinius kelerius metus Lietuvoje atnaujinta daugiau nei 2 300 daugiabučių. Skaičiuojama, kad pastate įdiegus visas reikalingas energinį efektyvumą didinančias priemones vidutiniškai suvartojama 50–60 proc. mažiau energijos. Miestuose, atnaujinusiuose didelę dalį savo daugiabučių, šilumos vartojimo pokytis jaučiasi ir viso miesto lygmeniu. Kokių iššūkių gali sukelti pastatų atnaujinimas ir kaip jų išvengti, pasakojo sparčiai renovaciją vykdančių rajonų atstovai.
Dėl didelio renovuotų daugiabučių skaičiaus sumažėjus šilumos energijos poreikiui šilumos tinklų sistemos kaštai išlieka tokie patys, tad laiku nepradėjus investuoti į jos atnaujinimą šilumos energijos kaina gali kilti.
„Pastebėjusios, kad sparti daugiabučių renovacija turi įtakos šilumos kainoms, savivaldybės stengiasi atidžiau derinti pastatų atnaujinimo geografiją ir mastus su šilumos tiekimo sistemų atnaujinimu. Taip pat mažinamas veikiančių šilumos energijos gamybos įrenginių kiekis ir galingumas, atnaujinami vamzdynai”, – teigė savivaldybių asociacijos energetikos komiteto pirmininkas Kęstutis Vaitukaitis.
Pašnekovas pastebėjo, kad šiuo metu viena populiariausių priemonių kompensuojant mažėjantį šilumos poreikį – šilumos trasų atnaujinimas. Be to, baigiantis biokuro katilų nusidėvėjimo laikotarpiui, planuojama investuoti į atsinaujinančius energijos išteklius: saulės energiją, aplinkos ir atliekinę šilumą. Tai skatina ir numatytos Europos Sąjungos klimato kaitos programos.
Kainas stabilizuoti gali kompleksinis veiksmų planas. Prieš kelerius metus pradėtos įgyvendinti Kvartalų energinio efektyvumo didinimo programos, kurių metu atnaujinamos grupės daugiabučių, kartu su jų inžinerine infrastruktūra. Šios programos leidžia gyventojams pajusti didesnę naudą nei modernizuojant pavienius būstus. Šiuo metu savivaldybių kvartalų energinio efektyvumo didinimo programas yra pasirengusios 35 Lietuvos savivaldybės.
Kompleksinis požiūris
Birštono savivaldybėje nuo 2013 m. renovuoti 29 ir šiuo metu atnaujinami dar trys daugiabučiai namai. Šiame mieste šilumos poreikį kompensuoja išaugusi sanatorijų ir SPA centrų šilumos energijos paklausa. Nors situacija mieste palanki, Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė tikino, kad šilumos tinklai bus atnaujinami.
„Turime planų keisti du senus ir nepatikimus vandens šildymo biokuro katilus į modernesnius, o tolimuose šilumos trasų taškuose, kur šilumos sunaudojimas vasarą būna mažesnis, planuojame montuoti saulės kolektorius ir šilumos siurblius”, – teigė Birštono savivaldybės merė.
Druskininkų savivaldybėje nuo 2013 metų modernizuoti net 98 daugiabučiai, o keturiuose būstuose vyksta renovacijos procesas. Pasak Druskininkų savivaldybės mero pavaduotojo Lino Urmanavičiaus, šilumos gamybos mažėjimo nejaučiama dėl augančio vartotojų skaičiaus.
Pašnekovas pabrėžė, kad kartu su daugiabučiais namais atnaujinami ir šilumos tinklai, o juos modernizuojant prioritetas teikiamas seniausiai įrengtiems magistraliniams šilumos tinklams ir naujai prie šilumos tiekimo vamzdynų prisijungusiems vartotojams.
Gali būti aktualu: Šilumos siurbliai oras vanduo
Finansuojama iš Europos regioninės plėtros fondo