Aplinkos ministerijos užsakyta analizė parodė, kad modernizuoti gyvenamąjį daugiabutį iki A energinio naudingumo klasės nėra taip brangu, kaip gali pasirodyti iš pradžių. Išskaidžius bendrą renovacijos sumą į mėnesinius mokėjimus, gyventojai pokyčio beveik nepajaučia.
Pasiekti įmanoma ir apsimoka
„Tyrimas buvo atliktas siekiant išsklaidyti mitą, kad pasiekti aukštesnę energinio efektyvumo klasę – itin brangu, norėjome nešališkų ekspertų vertinimo ir įrodymų, jog A klasę pasiekti įmanoma ir jog tai finansiškai apsimoka. Jeigu imtume C klasės energinio efektyvumo pastatą kaip bazinį, gyventojams siekti B klasės yra 3 proc. brangiau, o A klasės – 23 proc. brangiau. Kalbant skaičiais, jeigu gyvenate standartiniame dviejų kambarių bute, kurio plotas 50,8 kv. m, už C ir žemesnės energinio efektyvumo klasės renovuotą daugiabutį kas mėnesį turėsite mokėti 71,12 Eur, B – 73,15 Eur, o A klasės – 80,85 Eur“, – teigė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Įvertinus analizę matoma, kad pastato modernizavimas iki A energinio naudingumo klasės per metus sumažina šiluminės energijos praradimą net aštuonis kartus. Skaičiuojant pagal šiandienes šilumos kainas per 20 metų tai padeda sutaupyti 204 253 Eur, ir net 1 571 176,8 kWh šilumos.
Kas padeda sutaupyti?
Renovuojant pastatą iki A, B ar C energinio naudingumo klasės, naudojamos šios priemonės: šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimas, saulės kolektorių įrengimas, išorės atitvarų šiltinimas, langų ir išorinių durų keitimas, balkonų įstiklinimas, natūralaus vėdinimo sistemos atnaujinimas ar rekuperacinės vėdinimo sistemos įrengimas, bendrojo naudojimo elektros inžinierių sistemų bei apšvietimo atnaujinimas, vėdinamas fasadas.
„A energinio naudingumo klasė yra XXI amžiaus sprendimas – vėdinimas, gryno oro įtraukimas, ventiliacinės sistemos, atsinaujinantieji energijos ištekliai (pavyzdžiui, saulės kolektoriai vandeniui šildyti ant stogų). Atlikta studija rodo, kad tai nėra gerokai brangiau, negana to – toks daugiabučio atnaujinimas sumažina šilumos sąskaitas iki aštuonių kartų, palyginti su B klase. Todėl be išimties kiekvienas daugiabutis Lietuvoje gali būti atnaujintas iki A energinio naudingumo klasės ir valstybės parama vis labiau bus kreipiama būtent į šią klasę“, – pasakojo S. Gentvilas.
Ministrui pritaria ir Gediminas Šilanskas, analizę atlikusios nepriklausomos inžinerinių sistemų projektavimo ir energinio efektyvumo konsultacijų bendrovės Pastatų energetikos skyriaus vadovas: „Sutaupymai priklauso nuo esamo pastato būklės, bet jie siekia apie 40–70 proc. esamų sąskaitų.“
APVA kviečia teikti paraiškas
Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) primena, kad nuo vasario 24 d. gyventojai, norintys atnaujinti savo daugiabutį, gali teikti paraiškas pagal naujausią kvietimą, kurio pagrindinė sąlyga – pasiekti A energinio naudingumo klasę. Kvietimui numatyta 410 mln. Eur, jo metu konkursinis paraiškų atrankos būdas nebus taikomas.
Be to, verta nepamiršti, kad praėjusių metų pabaigoje paskelbtas kvietimas teikti paraiškas atnaujinti senus daugiabučius pratęstas iki š. m. gegužės 31 d. Pagal jo sąlygas valstybės parama bus taikoma tik pasieksiantiems B ir aukštesnę pastato energinio naudingumo klasę projektams.
„Šis kvietimas išryškina strategines daugiabučių namų atnaujinimo programos kryptis – einame į aukštesnę energinio naudingumo klasę bei prioritetą teikiame kvartalinei daugiabučių namų renovacijai“, – tvirtino APVA Pastatų energinio taupumo departamento direktorė Gintarė Burbienė.
Daugiau informacijos apie daugiabučių modernizavimo programą ir sąlygas rasite APVA tinklalapyje (https://modernizuok.apva.lt/).
