Lapkričio 23 dieną Utenos meno mokyklos Kamerinėje koncertų salėje vyko koncertas-susitikimas „Būkim kaip spalvinga mozaika“ su kompozitore Nijole Sinkevičiūte iš ciklo „Mūzų palytėti“. Šiame susitikime, kurį vedė Utenos meno mokyklos mokytoja metodininkė Zita Lukošiūnienė, dalyvavo ir kompozitorės kūrinius atliko jaunieji meno mokyklos pianistai bei du chorai: vienas jų – „Zylė“, kuriam vadovauja Jūratė Katinienė, ir choras UTRE MIO (vadovė Rasa Rugaitytė).

Koncerto-susitikimo vedančioji Z. Lukošiūnienė kompozitorės teiravosi, kokia buvo pirmoji pažintis su muzika ir pacitavo spausdinto jos interviu spaudai ištrauką: „Mano tėtis Stasys Sinkevičius buvo muzikos mokytojas, chorvedys ir dirigentas – turbūt nuo to viskas ir prasidėjo. Pati neatsimenu, bet iš pasakojimų žinau, kad groti fortepijonu pradėjau penkerių. Berods, nuo penkerių mane tėtis ir į chorą „pastatė“ – „spaliukų“ kolektyvą Kybartų vidurinėje mokykloje. Nuo antros klasės jau akompanavau jo didesniems chorams. Prisimenu, buvo gėda, kad nepasiekiu kojomis pedalo. Dėl to, kad neapėmiau oktavos kaire ranka sugalvojau keisti ją į kvartą arba kvintą – tai buvo tarsi neišvengiama aranžuotės praktika.“ Tą beveik pažodžiui susirinkusiems uteniškiams į susitikimą pakartojo pati kompozitorė, pridurdama, kad tėtis muzikos mokė abi seseris kartu, nors Vilija ir buvo ketveriais metais jaunesnė, bet tėtis, anot kompozitorės, buvo pagrindinis mokytojas, kurių vėliau buvo ir daugiau. Vienas iš jų, anot muzikos kūrėjos N. Sinkevičiūtės, kompozitorius Algimantas Kubiliūnas.

Susirinkusieji Kamerinėje salėje galėjo išgirsti ir daugiau įvairių pikantiškų kūrėjos gyvenimiškų nutikimų.

Dėkodamas už prasmingą susitikimą Utenos meno mokyklos direktorius Arūnas Katinas įteikė ne tik gėlių puokštę, bet ir prasmingą dovaną.

Vytauto Ridiko nuotr.