Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje, Gi­nučių kaime, turizmo verslu užsiimantis Valdas Gaidelis apie mūsų tautos istoriją, papročius, kul­tūrą žino tiek, kad galėtų skaityti paskaitas uni­versitete. Tačiau verslininkas sukauptomis žinio­mis su žmonėmis dalijasi kalbėdamasis kaimo turizmo sodybos kieme ir juos vaišindamas rūkyta žuvimi ar lietuviška žuviene, skaičiuojančia bene septynių šimtmečių istoriją. V. Gaidelis yra apgy­nęs Lietuvos kulinarinio paveldo produkto sertifi­katus rūkytai žuviai ir lietuviškai žuvienei. Tačiau paveldo puoselėtojas neslėpė apmaudo ir sakė, kad mūsų valstybėje situacija klostosi į blogąją pusę, mat ima stigti žuvies, o jeigu dar bus uždrausta verslinė žvejyba, verslas gali žlugti.

Draudimo nepanaikina

Pasak V. Gaidelio, viduram­žiais žuvienę virdavo iš lyno, dabar šios žuvies nėra tiek daug, todėl dažniau žuvie­nę tenka virti iš karpio. „Mes nemokame gyventi darnoje su gamta. Visame pasaulyje yra įvairių draudimų dėl žuvies iš­teklių, jų populiacijos išsaugo­jimo. Bet daugelyje valstybių po penkerių ar dešimties metų pasibaigus draudimams, vėl leidžiama plėtoti veiklą, žvejo­ti“, – kalbėjo pašnekovas, tiki­nęs, jog penkerių metų pakanka nykstančios žuvies populiacijai atsistatyti.

Iki šiol Lietuvos valstybi­niuose vidaus vandenų telki­niuose buvo leidžiama speci­alizuota seliavų, stintų, upinių nėgių, migruojančių ungurių žvejyba ir žvejyba žuvų gau­dyklėmis. Kitų rūšių žuvų verslinė žvejyba leidžiama tik polderiuose, vandens telki­niuose, didesniuose kaip 200 ha, ir privačiuose vidaus van­denų telkiniuose.

„Nuo tada, kai Lietuvoje už­drausta verslinė žvejyba vi­daus vandens telkiniuose, šis draudimas nepanaikinamas jau apie 20 metų. Leidžiama žvejoti tik seliavas, stinteles ir ungurius. Tačiau duomenų apie tai, ar Lietuvos vandens telkiniuose yra atsistačiusi žuvų populiacija, nėra“, – ap­maudo neslėpė tautinio pavel­do meistras.

Griežtins žūklės tvarką

Pašnekovas neneigė, kad rū­pintis vandens telkinių įžu­vinimu yra svarbu, tačiau ne mažiau svarbu stebėti žuvies populiacijos atsinaujinimą ir matyti viešai skelbiamas atas­kaitas apie tai, kaip ir kiek žu­vies populiacijos atsistato per tam tikrą laikotarpį.

Praėjusią žiemą Mindūnuo­se (Molėtų r.) vykusios Žie­mos žūklės šventės metu verslinės žvejybos atstovai, tautinio paveldo puoselėtojai dalyvavo susitikime su žemės ūkio ministru Kęstučiu Na­vicku. Susitikime buvo kalba­ma apie verslinės žvejybos li­cencijas ir naują žūklės tvarką, kuri bus suvaržyta dar dides­niais draudimais.

„Ministras apie žvejybos atnaujinimą net nekalbėjo, buvo diskutuojama tik apie draudimus. Todėl mums vil­timi lieka tik Kuršių marios, iš kur daugiausia ir perkame gėlavandenę žuvį. Bet ir ma­riose mažėja žuvies“, – dės­tė verslininkas, prognozuoda­mas, kad kulinarinio paveldo produktų gamyba gali žlugti. Žuvienei naudojama tik gėla­vandenė žuvis, kurios yra ir mūsų kraštų ežeruose. Pašne­kovas svarstė, kad po minis­terijos užmojais didinti žvejy­bos draudimus gali slėptis ir pramoninės žuvies augintojų suinteresuotumas.

Įstatymai nedera su tradicijomis

Ginučiuose žuvienę verdan­tis ir žuvį rūkantis verslinin­kas sakė, jog tautinis paveldas – tai mūsų etninės kultūros da­lis, o tradicinių amatų ar kuli­narinio paveldo puoselėjimas leidžia išsaugoti tautos verty­bes, tradicijas, užtikrinti istori­jos tęstinumą. Tačiau įstatymai ne visada dera su tradicijomis ar tautos istorija. Ginutiškis verslininkas žuvies pirkti va­žiuoja net į Šilutę ir dėl 100 ki­logramų žuvies kas kartą suka­ria 800 kilometrų.

„Mums vežti tokį nedidelį kiekį žuvies neapsimoka. Jei atsivežame didesnį kiekį, dalį žuvies esame priversti užšal­dyti greituoju šaldymo būdu. Tačiau šaldytos rūkytos žu­vies skonis jau ne tas“, – dės­tė pašnekovas. Verslininkas rūkyta žuvimi prekiauja ap­linkinių rajonų turgavietėse, tačiau norėdamas dirbti pel­ningai šaltuoju metų laikotar­piu, prekiauja ir šaldyta žuvi­mi, tačiau taip, jo nuomone, menkina savo prekės ženklą. Pašnekovas įsi­tikinęs, kad jei­gu būtų nors iš dalies pakeis­ti verslinės žve­jybos draudimai, galima būtų pirk­ti vietinę žuvį ir jos įsigyti nedi­deliais kiekiais – tiek, kiek gali­ma parduoti per dieną. Tuomet, anot V. Gaide­lio, ir klientų į Aukštaiti­jos nacionalinį parką pirk­ti žuvies suvažiuotų gerokai daugiau.

Tai – tik ribojimų pradžia

Aplinkos ministerija savo interneto svetainėje rugpjūčio 5 dieną paskelbė informaciją, kad Lietuvoje Kuršių mariose ir jūroje verslinė bei mėgėjų ungurių žvejyba bus draudžia­ma nuo šių metų spalio pra­džios iki gruodžio pabaigos, mat minėtuose vandens telki­niuose unguriai aktyviausiai migruoja būtent šiuo laikotar­piu. Kuršių mariose ir jūroje bus draudžiama ne tik tiksli­nė ungurių žvejyba, naudojant ūdas ar skritulius, bet taip pat bus draudžiama atsitiktinai su­gautus ungurius turėti laive, tinklelyje, varžoje ar kt. Visus atsitiktinai sugautus ungurius žvejams bus privaloma nedel­siant paleisti.

Kituose vidaus vandens tel­kiniuose ungurių žvejyba ne­bus draudžiama. Pagal Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse tai­sykles žvejui mėgėjui per vie­ną žvejybą leidžiama sugauti tris ungurius.

Tokį sprendimą Europos Ko­misija priėmė laikydamasi at­sargumo principo ir įvertinusi praėjusių metų pabaigoje Tarp­tautinės jūrų tyrinėjimo tary­bos (ICES) pateiktą siūlymą uždrausti europinių ungurių verslinę ir mėgėjų žvejybą jūrų ir vidaus vandenyse, visose un­gurių buveinėse, visų ungurių vystymosi stadijų, įskaitant sti­klinių ungurių gaudymą įveisi­mui į natūralius vandens telki­nius ar akvakultūrai. ICES taip pat rekomenduoja imtis prie­monių, kad būtų sumažintas ir hidroelektrinių bei kitos žmo­nių veiklos daromas neigiamas poveikis ungurių ištekliams.

Tuo tarpu Aukštaitijos naciona­linio parko teritorijoje verslaujan­tis V. Gaidelis įsitikinęs, kad šie apribojimai dėl ungurių žvejy­bos – tik naujų draudimų pradžia. „Nepraeis daug laiko, ir ungurius bus uždrausta žvejoti vidaus tel­kiniuose, o Lietuvą netrukus iš­tiks ir su žuvininkystės sekto­riumi susijusių verslų bankrotų bumas“, – dėstė verslininkas.

Užtvankos – didžiausias peilis

Klaipėdos universiteto Jūros technologijų ir gamtos moks­lų fakulteto lektorius, ichtio­logas Antanas Kontautas tei­gė, kad didžiausias peilis nykstančioms žuvų rūšims yra užtvankos.

Nuo 1985 metų žuvų tyrinė­jimuose dalyvaujantis ichtio­logas teigė, jog vargu ar kada nors Lietuvos upėse dar turė­sime tokią žuvų gausą, kokia buvo prieš keliasdešimt metų. Natūralioms žuvų populiaci­joms atsikurti kliūtimi tam­pa ir melioruotos, kanalizuo­tos upės bei nemažėjanti žvejų bendruomenė.