Jokia čia paslaptis, kad kyšis sovietmečiu nebuvo laikomas nusikaltimu, tai buvo kaina, kurią reikėjo susimokėti norint gauti, pavyzdžiui, kai kurių maisto produktų ar vaistų. Tačiau šiandien jau vertinama ir reali kyšininkavimo keliama grėsmė valstybės ekonominei, socialinei ir kultūrinei raidai.
Kova su korupcija
Įvertinus visas rizikas ir galimas pasekmes, prasidėjo aktyvi kova su korupcija. Rengiami ir nuolatos tobulinami teisės aktai, įstatymai, korupcijos prevencijos programos, projektai, vykdomos socialinės akcijos ir iniciatyvos, ypač didelį dėmesį skiriant sveikatos apsaugos sektoriui. Kokių teigiamų rezultatų pavyko pasiekti? Pasak antikorupcijos ekspertės dr. Eglės Kavoliūnaitės-Ragauskienės, viena iš veiksmingiausių priemonių kovoje su korupcija yra viešumas, ne tiek pačių korupcinių atvejų viešinimas, kiek procedūrų bei finansų skaidrumas.
„Kalbant apie sveikatos apsaugos sektorių, pacientams svarbu žinoti, kokias paslaugas ir kokioms sąlygoms esant jie turi teisę gauti ir kad jos nepriklauso nuo gydytojo požiūrio ar nuotaikos”, – sakė mokslininkė ir pridūrė, kad prie didesnės pažangos korupcijos prevencijos srityje reikėtų priskirti gydytojų ir farmacininkų santykių skaidrinimą.
Svarbus gyventojų sąmoningumas
Nors kelias dar ilgas ir kliūčių jame vis dar pasitaiko, teigiami rezultatai tik įrodo, kad einama teisinga linkme. Gegužės mėnesį visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centrui „Vilmorus” atlikus reprezentatyvią visuomenės nuomonės apklausą paaiškėjo, kad ketvirtadalis apklaustųjų (25 proc.) praneštų apie pastebėtą korupciją gydymo įstaigoje. Praėjusių metų rugsėjo mėnesį tokių apklaustųjų buvo 19 proc. Kad rezultatai būtų dar labiau džiuginantys, gyventojai turi suprasti, jog juos iš tiesų gydo ne kyšis ir ne dovanos, o gydytojų kvalifikacija.
„Kai gydytojas viską padaro taip, kaip priklauso pagal teisės aktus bei jo vykdomas funkcijas – materialios formos padėka nereikalinga. Būtent tokių atvejų ir yra daugiausia – žmonės jaučiasi skolingi už tai, į ką jie ir taip turi teisę arba turėtų turėti teisę, nes gaunama paslauga yra apmokama valstybės arba paties asmens jam sumokant privalomojo sveikatos draudimo įmoką. Apie tai reikėtų šviesti visuomenę – gaudamas gydymo paslaugą, asmuo negauna malonės, tai jo teisė”, – pabrėžė ekspertė E. Kavoliūnaitė-Ragauskienė.
Padėka atviruku
Neseniai daugelyje šalies poliklinikų ir ligoninių vyko socialinė akcija „Nekišk kyšio. Padėkok medikui”, kurios metu pacientai, norintys padėkoti medikui, galėjo padėką išreikšti žodžiais – juos užrašyti ant specialaus atviruko ir šį įmesti į šalia esantį voką.
Pasitaiko pacientų, teigiančių, kad jie neduoda kyšių – jie tiesiog padėkoja medikams už darbą, tačiau pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus bet kokia dovana medikui – nusikaltimas, už kurį gresia baudžiamoji atsakomybė tiek duodančiajam, tiek imančiajam. Žinoma, yra gyventojų, ypač vyresnio amžiaus žmonių, nesugalvojančių, kaip be „vokelio” ar „kavos” būtų galima padėkoti, todėl buvo siūloma padėką išreikšti atvirlaiškyje.
Geroji antikorupcinė patirtis
Siekdamos mažinti korupciją, sveikatos priežiūros įstaigos vykdo įvairias prevencines veiklas. Pavyzdžiui, Utenos ligoninės koridoriuose esančiuose stenduose galima pastebėti nuolat skelbiamą informaciją apie tai, kur kreiptis norint pranešti apie galimas prielaidas korupcijai, kaip užkirsti jai kelią bei kokios pasekmės laukia susigundžiusių duoti ar priimti kyšį.
„Žinoma, nepamirštame ligoninės internetinės svetainės, kurioje yra skelbiama atmintinė dėl galimų korupcijos veikų, nuolatos transliuojame socialinę reklamą apie korupcijos prevenciją, skelbiame kontaktus įstaigų, kurios atsakingos už korupcijos prevenciją, taip pat esame sukūrę etikos kodeksą ir elgesio taisykles, kurių privalo laikytis tiek ligoninės administracija, tiek medikai. Antikorupcinį darbą tęsime ir toliau. Džiugina, jog sumažėjo siūlymų atsidėkoti pinigais ar kitomis dovanomis – medikams nėra malonu, kai yra siūloma ir dar tuomet, kai tai daroma įkyriai. Sakyčiau, kad dabar tarpusavio santykiai tarp gydytojų ir pacientų yra gražūs bei pagrįsti pasitikėjimu”, – pasakojo Utenos ligoninės Antikorupcinės komisijos pirmininkas Kęstutis Pangonis.
Atsakingi visi
Akivaizdu, jog gyventojai turi suprasti, kad korupcijos egzistavimas Lietuvoje nėra tik valstybės institucijų atsakomybė. Kiekvienas pilietis prisideda prie kyšininkavimo plitimo, net jei ir pats to nedaro, tačiau toleruoja kitų nederamą elgesį. Nuo šiol visi, kurie susidūrė su korupcija sveikatos priežiūros sektoriuje, gali apie tai iškart pranešti telefonu 112. Jeigu to padaryti negalėjote iškart, tuomet rekomenduojama kreiptis į Sveikatos apsaugos ministeriją ar Specialiųjų tyrimų tarnybą.
Informacija parengta bendradarbiaujant su LR sveikatos apsaugos ministerija, kuri įgyvendina Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės lėšomis finansuojamą projektą „Korupcijos prevencijos didinimas sveikatos apsaugos sektoriuje”.