Raketų smūgiai anaiptol neišsprendžia problemos. Tuo įsitikinęs Europos Parlamento frakcijos „Laisvės ir tiesioginės demokratijos Europa“ vicepirmininkas Rolandas Paksas. Tokią savo poziciją jis išsakė Europos Parlamento sesijoje, kurioje svarstytas Sirijos klausimas bei prieš ją su-rengta trijų valstybių karinė ataka.

R. Pakso įsitikinimu, po tokių veiksmų turėtų būti skubiai sušaukta Europos Vadovų Taryba, kuri privalėtų tinkamai įvertinti dviejų bendrijos narių atliktus Jungtinių Tautų mandatu nesankcionuotus karinius veiksmus.

Kaip Europos Parlamentas reagavo į JAV, Anglijos ir Prancūzijos raketų smūgius Sirijai? Ar kalbėta apie tai, kaip netoli pasaulis buvo nuo dar vieno pasaulinio karo?

Nors šiandienio parlamento dauguma gyrė tokį žingsnį, kol kas mažesnė, bet jau pakankamai didelė parlamento narių dalis išsakė rimtas abejones dėl tokių veiksmų. Pirma, jie neparemti Jungtinių Tautų Saugumo tarybos mandatu. Antra, moralės požiūriu, įprastinės ginkluotės panaudojimas, kaip atsakas į kitos ginkluotės naudojimą, nelabai kuo skiriasi. Tai labiau ambicijų demonstravimas, o ne konflikto sureguliavimo kelių paieška. Trečia, raketų smūgiai anaiptol neišsprendžia problemos. Tai akivaizdu, nes Sirija nuo 2013 metų raketomis apšaudoma ne pirmą kartą. Ir ne pirmą kartą jomis ji baudžiama dėl cheminio ginklo panaudojimo. Apmaudu, bet Europos Vadovų Tarybai nė motais, kad dvi iš bendrijos šalių kartu su JAV be Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos mandato surengė raketų atakas prieš suverenią valstybę, kokia bent iki šiol pagal tarptautinę teisę yra laikoma Sirija.

Kalbėdamas Europos Parlamente, aš pakviečiau diskusijas pakeisti reikalavimu, kad būtų skubiai sušaukta Europos Vadovų Taryba. Kaip reikėtų vertinti tokį bendrijos narių įsitraukimą į karinę koaliciją kalbant apie ES vieningos gynybos politikos užtikrinimą? Kokia vieninga politika, jeigu keliese susitaria ir daro, ką nori?

Taip jau sutapo, kad šioje EP sesijo-je dalyvavo ir Prancūzijos, bombardavusios Siriją, prezidentas Emma nuelis Macronas. Jis parlamentarams pristatė savo įsivaizduojamos Europos Sąjungos viziją. Kaip politikai ją sutiko?

Buvo tokių, kurie tik ir žiūrėjo, kaip pagirti vienos iš didžiausių ES šalių vadovą ir jam nusilenkti. Tačiau diskusijose jau netrūko ir blaivių balsų, teigiančių, kad dabartinei ES būtinos stiprios reformos.

Prieš keletą metų ir aš asmeniškai, ir kiti mūsų frakcijos atstovai sakė, kad būtina keisti Europos Komisijos formavimo principus. Šiandien apie tai jau kalba ir didžiausių EP frakcijų vadovai. Dalis jų ima suprasti, kad visuomenės nepasitenkinimą ir nepasitikėjimą dabartine ES formuoja anaiptol ne atskiri jų nemėgiami politikai, bet būtent globalizmą propaguojantys ir jį siekiantys įtvirtinti sprendimai, nesiskaitymas su visuomenės lūkesčiais.

Tačiau kaip ir reikėjo tikėtis, E. Macronas dar kartą pasirodė kaip nuoseklus labiau centralizuotos federalistinės Europos bendrijos šalininkas. Jo pasiūlymuose – ir migrantams atviresnė Europos Sąjunga, ir didesnė eurozonos integracija. Esu kategoriš-kai prieš tokią bendriją.

Šioje sesijoje pritarta pastatų energinio naudingumo taisyklėms, kuriomis šalys įpareigojamos gerinti pastatų renovacijos sąlygas ir skatinti save energija aprūpinančių pastatų statybas. Ar tai reiškia, kad ir gyventojai Lietuvoje bus labiau skatinami renovuoti savo namus ir daugiau naudoti atsinaujinančios energijos? Kokia galėtų būti tos paramos finansinė išraiška?

Pastatų energinio naudingumo direktyva yra pirmasis teisės aktas iš švarios energijos teisės aktų rinkinio, dėl kurio pataisų pasiektas Europos Parlamento ir ES Tarybos sutarimas. Valstybės įpareigotos paruošti ilgalaikes pastatų renovacijos strategijas iki 2050 m.

Renovacija yra aiški kryptis statybų industrijai, kuri ES sukuria apie 9 procentus bendrojo vidaus produkto ir apie 18 milijonų darbo vietų. Akivaizdu, kad didesnis pastatų energinis naudingumas padėtų sumažinti energijos vartotojų sąskaitas už energiją, sumažintų jos importą.

Renovacijos tempai yra gerokai per lėti – iš 75 procentų energetiškai neefektyvių pastatų per metus bendrijos šalyse atnaujinama nuo 0,4 iki 1,2 procento.

Turbūt nebus per garsiai pasakyta, bet mes buvome ta politinė jėga, kuri prieš keletą metų sugebėjo išjudinti daugiabučių namų renovaciją Lietuvoje.

Apie finansinius dalykus, ES paramą renovacijai kalbėti kol kas per anksti, kol kas tik svarstomos naujo 2020-2024 metų finansavimo laikotarpio gairės. Tačiau brandžios valstybės atsakingi politikai turėtų galvoti ir apie kitus šaltinius, iš kurių būtų galima finansuoti renovaciją.

Tai akivaizdžiai susiję ir su mūsų energetiniu saugumu. Reikės ma-žiau dujų, tai gal ir „auksinio” laivo prie Klaipėdos nebereikės?

Pastarosiomis dienomis Lietuvos Vyriausybė kaip tik prakalbo, kad tikriausiai bus ketinama 2024 me-tais išpirkti šiuo metu nuomojamą dujų terminalą. O kokia jūsų nuomonė?

Manau, kad reikia gerai pasvarstyti ir sprendimą priimti tik pasvė-rus visus už ir prieš. Dujų vartojimas kasmet mažėja, jeigu bus rimtai im-tasi renovacijos, jis sumažės dar labiau. Tais metais mes jau turėsi-me dujotakį su Lenkija. Abejoju, ar mums iš tiesų bus reikalingas pa-dėvėtas ir gerokai per didelis dujų terminalas, kurio išlaikymo kaštai vėliau, kaip ir jo nuoma iki šiol, guls ant verslo ir visuomenės pečių.